Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Biobankams teko svarbus vaidmuo kovojant su Covid-19, nes jie leido mokslininkams gauti mėginių, reikalingų ligai tirti ir vakcinoms bei gydymui kurti. Nors pandemija tapo dideliu iššūkiu dažnai nepakankamai finansuojamiems biobankams, ji taip pat suteikė galimybę augti daugelyje kitų mokslinių tyrimų sričių ateityje.
Be Covid-19 užsikrėtusių pacientų mėginių būtų buvę neįmanoma per rekordiškai trumpą laiką padaryti SARS-CoV-2 viruso genomą prieinamą visai mokslo bendruomenei ir sukurti veiksmingas vakcinas. Nuo pat pandemijos pradžios mokslininkų bendruomenė nuolat prašė šių mėginių, kad galėtų atlikti eksperimentus ir suprasti įvairius mechanizmus, kuriuos virusas naudoja mūsų imuninei sistemai apgauti.
Šių mėginių saugotojai yra biobankai. Tai centrai, galintys rinkti, saugoti ir platinti didelius kiekius žmonių mėginių medicininių tyrimų tikslais. Kovos su Covid-19 pandemija akivaizdoje biobankų veikla buvo koordinuojama kartu su pasaulio mokslo bendruomene, pertvarkant jų veiklą, kad jie atliktų pagrindinį vaidmenį kovoje su naujuoju ligos sukėlėju.
"Biobankai buvo vertinami už tai, kad jų darbuotojai sugebėjo padidinti biologinės medžiagos rinkimo mastą" pandemijos metu, – sakė Zisis Kozlakidis. Jis yra Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) Lione laboratorinių paslaugų ir biobankų grupės vadovas ir ankstesnis Tarptautinės biologinių ir aplinkos saugyklų draugijos (ISBER) prezidentas.
Kozlakidis aiškina, kad daugeliui organizacijų buvo nurodyta pertvarkyti savo veiklą taip, kad būtų galima imti Covid-19 mėginius, o kita veikla būtų vykdoma techninės priežiūros režimu. Siekiant sumažinti kryžminės taršos tikimybę saugykloje, nebebuvo galima rinkti mėginių, kurie nebuvo skirti Covid-19, o tai trukdė kitų mokslo sričių, pavyzdžiui, vėžio, pažangai.
Kitos įstaigos nebuvo pasirengusios susidoroti su užkrėstų mėginių rinkimo rizika ir negalėjo jų saugoti.
Tarptautinio bendradarbiavimo biobankuose iššūkiai
Nors biobanko apibrėžtis išsilygina, jei pridėsime gausybę mėginių saugyklų, kurios yra akademinių ligoninių ir mokslinių tyrimų centrų dalis, apskaičiuota, kad keli tūkstančiai biobankų remia pasaulinę sveikatos priežiūros reakciją. Neoficialiu, bet tvirtu atspirties tašku tapo jau egzistuojantis biobankų bendradarbiavimas su ligoninėmis, akademinėmis grupėmis ir gamintojais dėl neseniai įvykusių sutrikimų.
Taip pat ir kai kurių mokslininkų ir gydytojų, dirbančių su tokiomis epidemijomis kaip Zika, Ebola ar paukščių gripas, patirtis.
Nors pastaraisiais dešimtmečiais biologinių mėginių, skirtų moksliniams tyrimams, saugojimas išaugo, ne visi centrai ir įstaigos laikosi bendrų mėginių rinkimo taisyklių. Dėl to gali atsirasti daug mėginių kokybės skirtumų.
Apie tai, kad biobankai nesuderinti tarpusavyje, žinoma jau seniai, ir tai išryškėjo, kai per pandemiją buvo patikrintas biobankų gebėjimas reaguoti į staiga padidėjusią paklausą.
Viena iš pagrindinių kliūčių buvo susijusi su dalijimusi labai užkrečiamų ligų mėginiais tarpvalstybiniu mastu. Daugeliu atvejų skirtinga praktika, susijusi su surinkimo, saugojimo ir sutikimo reikalavimais, buvo neįveikiama kliūtis tarpvalstybinei prieigai.
Nepaisant šių sunkumų, visuomenės sveikatos institucijos sugebėjo nustatyti biobankų politiką ir gaires, kad pandemijos metu būtų lengviau dalytis duomenimis. Didelės farmacijos ir biotechnologijų bendrovės pradėjo bendradarbiauti su akademiniais tyrėjais, suteikdamos prieigą prie konfidencialių duomenų.
O dvi pirmaujančios pasaulinės biobankų organizacijos – ISBER ir Europos biobankų ir biomolekulinių išteklių tyrimų infrastruktūra (BBMRI-ERIC) – suvienijo pastangas, kad sukurtų pasaulinį Covid-19 mėginių kolekcijų katalogą, suteikdamos mainų su kitais svarbiais biobankų ištekliais platformą.
„Siekiant, kad viso pasaulio biobankai, kuriuose yra prieinamos Covid kolekcijos, būtų labiau matomi tyrėjams, norintiems gauti mėginių, ypač pramonės atstovams, biobankų katalogas buvo išplėstas įtraukiant ir išryškinant Covid kolekcijas“, – sakė Alison Parry-Jones, ISBER Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos vyriausioji direktorė ir Velso vėžio banko operacijų direktorė.
Šis registras jungia visus biobankus, kurie siūlo mėginius ir duomenų rinkinius, galinčius padėti atlikti Covid-19 tyrimus bet kuriam asmeniui ar institutui.
Kartu su ISBER ir Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos biobankų draugija (ESBB) BBMRI-ERIC pandemijos metu nuolat keitėsi žiniomis, padėdama specialistams visame pasaulyje. "[Jie] skubiai sušaukė internetinius susitikimus, kad perduotų informaciją apie Covid-19 mėginių tvarkymą biobankuose ir biobankų darbuotojams, – sakė Jennifer Byrne, Australijos Naujojo Pietų Velso sveikatos patologijos biuro biobankų direktorė, – šios rekomendacijos sustiprino būtinybę kiekvieną žmogaus mėginį vertinti kaip potencialiai užkrečiamą“.
Be to, ISBER parengė tiekimo gaires, skirtas tam tikroms Covid-19 vakcinoms, kurioms reikalinga itin žema temperatūra, tvarkyti. Kitas svarbus žingsnis, palengvinantis dalijimąsi duomenimis, buvo Europos Komisijos sprendimas sušvelninti duomenų apsaugos įstatymus, susijusius su "Covid-19" mokslinių tyrimų veikla.
Visuotinio duomenų prieinamumo link
Covid-19 mėginių rinkimo biobanke procesas reikalauja daugybės saugos priemonių, įskaitant apsaugos priemonių, dezinfekcijos priemonių ir trigubos pakuotės sistemos naudojimą. Priemonės turi būti sterilizuojamos ultravioletiniais spinduliais ir sausais vandenilio peroksido garais.
Atliekos nukenksminamos autoklavuose, o po pamainos grindys dar kartą valomos natrio hipochloritu. Tačiau nepastebėtą surinkimo proceso etapą, kuris yra labai svarbus surinkimo procesui, sudaro mėginių duomenų įkėlimas į virtualią platformą.
Tai leidžia tyrėjams visame pasaulyje, naudojantis skaitmeninėmis platformomis, iš karto juos surasti ir greitai pasiekti mėginių duomenis.
Virtualūs biobankai – tai būdas pasiekti visuotinį duomenų prieinamumą, sumažinti mėginių gabenimo konkrečiam tyrimui poreikį, sutaupyti lėšų ir sumažinti užteršimo riziką. Pandemijos metu virtualios iniciatyvos išplito po visą planetą. Pavyzdys – Kinijos nacionalinis genų bankas, kuris, strategiškai bendradarbiaudamas su Pasauline keitimosi visais gripo duomenimis iniciatyva, sukūrė virusų portalą VirusDIP.
Tačiau duomenų heterogeniškumas taip pat buvo dažna kliūtis virtualiai dalytis žiniomis apie Covid-19. Biobankai visame pasaulyje taiko skirtingus metodus, o tai tampa dar sudėtingiau, kai kiekvienoje šalyje taikomos skirtingos duomenų apsaugos taisyklės.
Dėl šių trūkstamų bendrų standartų kai kuriais atvejais pandemijos metu nebuvo įmanoma perkelti mėginių duomenų į virtualius biobankus. Tačiau dedamos pastangos suderinti daug daugiau duomenų visame pasaulyje.
Ateities pamokos
Nors daugelis biobankų buvo parengę ekstremaliųjų situacijų planus, ekspertai pažymi, kad daugumos šių pasirengimų nepakako tokio lygio sutrikimams. Iš pandemijos patirties jie mokosi tobulinti savo veiklos ir verslo planus. „Buvo pradėta apklausa, siekiant atskleisti problemas, su kuriomis susidurta pandemijos metu, ir išsiaiškinti, ar reikėjo parengti naują politiką“, – pažymėjo Jonesas.
Apklausa atskleidė tam tikras tobulintinas sritis, įskaitant darbuotojų saugumo užtikrinimą, donorų įdarbinimo palengvinimą ir pandemijai būdingų ekstremaliųjų situacijų planų kūrimą. Pasak Byrne'o, virtualus bendravimas bus labai svarbus šiems tikslams pasiekti, nes jis „neišvengiamai pakeitė ir gali pagerinti daugelį atskirų biobankų veiklos sričių, pavyzdžiui, dalyvavimą konferencijose ir jų organizavimą, dalyvavimą mokslinių tyrimų komitetuose, bendravimą su mokslinių tyrimų užsakovais, biobankų darbuotojų švietimą, mokymą ir karjeros plėtrą“.
Covid-19 pandemija taip pat suteikė naujų galimybių biobankams, nes medicininių tyrimų svarba atsidūrė visuomenės dėmesio centre. Biobankai dabar yra geriau susieti su kitais sveikatos priežiūros sistemos dalyviais, todėl kuriami stipresni tinklai būsimoms pasaulinėms krizėms spręsti.
Tačiau biobankų prieinamumas nebūtinai bus užtikrintas ateityje. Prieš pandemiją daugelis biobankų turėjo ribotus išteklius infrastruktūrai, įrangai ir personalui išlaikyti.
Šiuo metu turimų valstybės lėšų gali smarkiai sumažėti, kai pandemija bus suvaldyta, todėl biobankams gali tekti ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių.
Ateityje biobankams teks svarbus vaidmuo daugelyje medicinos sričių, įskaitant duomenimis pagrįstą ir tiksliąją mediciną. Tikėtina, kad biobankų paklausa augs. Pastebime daugiau daugiadisciplininio bendradarbiavimo biobankų, kuriose saugomi įvairių rūšių mėginiai ir duomenys. Pavyzdžiui, biobanko mėginiai naudojami didelėms duomenų bazėms įvairiose srityse, įskaitant genomiką, proteomiką, retas ligas ir kamieninių ląstelių terapiją.
Tikėkimės, kad esminis vaidmuo, kurį biobankai atliko kovojant su Covid-19 pandemija, išryškins jų, kaip pagrindinės sveikatos priežiūros infrastruktūros, nepakeičiamą padėtį. Tai padės užsitikrinti būtiną ilgalaikę vyriausybių ir investuotojų paramą, kurios reikia pasauliniams iššūkiams spręsti.
Šaltinis: labiotech.eu
P. S.
Embriologės Aušros Blažėnienės komentaras:
apie 1+ milijono genetinių sekų projektą iki 2022 metų https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/1-million-genomes , kuriame dalyvauja ir Lietuva, mes jau kalbėjome. Deklaraciją prie kurios iniciatyvos prisidėjo Vytenis Andriukaitis https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/eu-countries-will-cooperate-linking-genomic-databases-across-borders , kurią pasirašė mažai girdėtas ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis, (ne koks sveikatos viceministras, bet ekonomikos ir inovacijų❗️) kalbėjome taip pat, šiandien pažvelkime gyliau į detales, kurios išdėstytos tame genetinių sekų rinkimo projekte, pabandykime įžvelgti tikslus ir siekius, bei atrasti sąsajas su kitais jau esamais “Naujos kartos Lietuvos” projektais....
visi matome, stebime, o kai kurie jau ir dalyvauja šiuose segregaciniuose projektuose.... tai kas bus tie išrinktieji, kurie turės galimybę gyventi “Naujos kartos Lietuvoje”?
Projektas taip ir vadinasi – „ The Genome of Europe (GoE)“ (Europos Genomas) .
Iki 2022 m. visoje Europoje sukurti bent 500 000 gyventojų genominę etaloninę kohortą!
Kas yra kohorta, apie kuria kalbama projekte? („valstybės tarnautojų, kantriai rengiančių teisės aktų projektus, kohorta“)
kohorta KOH-hort daiktavardis. 1: bendražygis, kolega. 2 a: grupė, būrys. b: asmenų, turinčių bendrą statistinį veiksnį (pvz., amžių ar priklausymą klasei), grupė demografiniame tyrime. c: vienas iš 10 senovės romėnų legiono dalinių.
Kita prasme tai „šaikytė“, „klika“, „chebrytė“, gali būti ir „sekta“, „grupuotė“.
Trumpas vertimas iš „The Genome of Europe (GoE)“ (Europos Genomas)
„ Santrauka
● Įgyvendinant Europos iniciatyvą „1+milijonas genomų“ (1+MG), kuria siekiama iki 2022 m. sukurti bendrą ne mažiau kaip 1 milijono piliečių ir pacientų grupę, kurios genomas būtų nustatytas, siūlome sukurti Europos genomo projektą, kuris prisidės prie 1+MG užmojų įgyvendinimo atrenkant bent 500 000 genomų .
● Nors 1+MG skirtas ir klinikiniams duomenims , gautiems iš pacientų, ir duomenims, surinktiems iš bendros piliečių populiacijos ( nėra specialiai orientuotas į sergančius asmenis) , GoE projektas bus skirtas būtent pastariesiems ir padės sukurti svarbų 1+MG siekiamo rinkinio pogrupį.
● Daugiašalis projektas "Europos genomas" jungia Europos šalis, kad iki 2022 m. būtų sukurtas aukštos kokybės❗️ Europos nacionalinių genominių etaloninių kohortų tinklas ❗️, kurį sudarytų ne mažiau kaip 500 000 piliečių , atrinktų taip, kad jie būtų reprezentatyvūs Europos gyventojų atžvilgiu.
● Visos dalyvaujančios šalys, naudodamos viso genomo sekoskaitą, sukuria nacionalinį genomo etaloninį duomenų rinkinį remdamosis savo nacionaline gyventojų genomo etalonine kohorta, („Genome of [Country] collection“), vadovaudamosi bendrai nustatytomis „1+MG-proof“1 gairėmis.
● Kiekvienas nacionalinis duomenų rinkinys sudarys unikalią nacionalinę etaloninę kolekciją ❗️ kuri bus naudinga nacionalinėms individualizuotos sveikatos priežiūros ir prevencijos strategijoms. Kartu, susietos 1+MG iniciatyva, nacionalinės kolekcijos sukurs pasaulinio lygio Europos referencinių duomenų šaltinį („Europos genomas“), skirtą sveikatos priežiūros tyrimams ir inovacijoms.
● Siekdami paskatinti šį itin svarbų Europos skaitmeninį ir personalizuotos sveikatos projektą, siūlome šalims įtraukti savo nacionalinį ([šalies] genomo) projektą į Europos ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF2) prioritetų nustatymo procesą .
( šis minimas projektas tiesiogiai siejasi su „Naujos kartos Lietuvos“ projektu, kurį musiškiai pristatė EU, kaip atkuriamąjį projektą po pandeminiam laikotarpiui, kad galėtų gauti tam tikras sumas pinigų inovacijom iš EU )
● Šalia bendro projekto „Europos genomas“ ir jo ryšio su 1+MG iniciatyva aprašymo siūlome projekto aprašymą šalies lygmeniu (1 priedas). Šalys gali nuspręsti jį naudoti savo nacionaliniame pasirengimo / finansavimo pritraukimo procese.
Pagal šiuos projektus, juos įsiskaičius, suprantama, kad „Naujos kartos Lietuvoje“ po plandeminiame laikotarpyje, gyvenimu ir jo teikiamais visais skaitmeniniais malonumais, galės megautis tik išrinktieji, kurie bus atrinkti, pagal genetines sekas, kaip reprezentuojantys savo tautą...
Jie yra įsipareigoję surinkti kiek galima daugiau genetinių sekų 1+ milijono iš kurių atrinks 500 000 laimingųjų idealiųjų, kurie ir mėgausis privilegijuotu gyvenimu .
„Naujos kartos Lietuva“ projektas, kuris pristatytas EU, kad gautų lėšas būsimom inovacijom – https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/Naujos%20kartos%20Lietuva%20planas.pdf
Komentarai (19)
naujienos šviežios karštas pas janki-utube.com/watch?v=L8g9WUkW3bM&t=184s
Sutinku su jumis. Jusu izvalgos labai gilios.
Sensacinga zinia is Ohajo valstijos - tarybos narys Dz. Dzordan apkaltino faucy, kaip prisidejusi prie viruso "pandemijos",ir zinanti is kur jisai atsirado ir t.t. .. Tam yra tel. pokalbiai.. Taciau gali reikt palaukt, kol bus renkami kongreso nariai...
triusiourvas.info
Jau geriau uzskresiu omikronu, negu skiepinsiuosi. Vis dar tikiu, kad tai tik laiko klausimas ir sis burbulas sprogs. Bet, kai vakar pasiklausiau austru blogerio tikrai pasidare baisu.
Kas sako, kad is siu duomenu bus daromas geris, o gal GINKLAS ? Atomines bombos irgi lyg ir nekure, bet karta eme ir sprogo... :((
Senai su zmonemis daromi bandymai , o kas juos daro gal nevisiskai turintys zmogaus lasteles. Zmogus zmogui neturetu buti priesas. Yutubeje. {Istorija opitov nad liudmi na Zapade . Rassledovanije Valentini Kiseliovoi. } Paklausykit si video ir bus aisku kada , kodel ir kas lenda i zmoniu smegenys , kunus , gynenima. Valentina gyvena Kanadoje yra rusiakalbe ir kas mokat ta kalba paklausykit. Bus aisku , kad su zmonija bandymai buvo daromi pries 2 pasaulini kara , per kara ir po karo. Svieskimes busim apsisviete ir nepaims musu tai lengvai globalistines isperos.
nebutu zmones testavesi, nebutu afiora paejus, nebutu sukurti injekuojantis nuodai ir ju variantai.....ka baime ir naivumas padaro, dabar patys kalti, kad patikejo melagiais ir vagimis.
Bankai gyvena iš pinigų skolinimo. Ką skolina biobankai?
Seniai viskas vyksta , dabar kai ismintingi Zmones ilindo i daromu sunkiu nusikaltimu sleptuve , nusikalstamas pasaulis smoge mirtimi . Viesino kaip naudojamas adrenochromas , kraujo plazma , eksperimentai , slapto pavergimo" psichortroninio - elektromagnetinio "ginklo naudojimas taikiniams ,jaunimo pavertimas valdomais zombiais , ekeperimentai su smegenimis psichika , galbut gimdos lasteliu pasisavinimas. , zudymas nusizudymu . IR viskas veltui , za tak . Priprato biznieriai naudoti vergijas , sunku bus atsikratyti . Eksperimentu biznis pats pelningiausias sudejus narko , prostutucijos bizni . Negalima buvo leisti kurti slaptu kalejimu , nuo to ir reikejo pradeti gintis ir ginti .
6.to......"Va paskaito "komentarus",nustato kur tu gyveni- ir pasiima tikra bezdzione,ne isvesta." .....tu labai teisingai pastebejai, visi sekami, net ir tu "to" sekamas, su tavim irgi gali bet kas bet ka bet kada padaryti... renkami duomenys, dar susirenka tavo DNR....ar tai teiseta? Ar legalu? Ar tai nepazeidzia zmogaus , ar net bezdziones :)) laisves?
6.To ... :)), o is taves tik "to" ir daugiau nieko .... :))
Biorobotika, uzsakysi kokio nori, tau surinks ir auginsi neaisku ka.... Paziurekit kokios Santariskese gimdymo patalpos, kokie irenginiai, is kokiu pinigu ? Uz ka cia staiga taip grazu , kada visur kitur istisai trukdavo..... jeigu pastatyti kalejimai, tai kas neleis padaryti eksperimentu su gimdyvem... ir kas tai galetu paneigti ? 21 amzius... tipo del jusu geroves... o esme tame, kad nieko gero tame nera... nes kas yra dirbtinai sukurta, tai yra BIOROBOTAS... TAI NE ZMOGUS, KURIS TURI PRO PRO PRO SENELIUS..... TAI KAZKOKS MISINYS NEZINIA KIENO IR KAM SUDARYTAS... SIAUBAS ! CIA man rodos kazkuris Amerikos prezidentas leido daryt tokius zaidimus... gal uztenka? Tai jeigu dabar leista oficialiai, tai kiek metu atgal, tai jau vyko paslapcia? Ir kiek robotu aplinkui ? Jau visur rasant komentarus islenda klausimas " As ne robotas." Pradzioj nekreipiau demesio... maniau cia kompjuteriui, dabar , po visu situ testu jau net nezinau ka galvoti... reiskia jau yra ir tarp musu gyvena mase biorobotu...
O kodel kazkas,tuo labiau kinieciai turetu ka nors isvedineti ? Va paskaito "komentarus",nustato kur tu gyveni- ir pasiima tikra bezdzione,ne isvesta.Nes tu savo protavimo lygiu dar tolokai nuo bazdziones,tau dar reiketu pasitemti...Aha,ir itariu kad pats esi Varlino ziurovas,ten visi apsimyze dauneliai susirinko.
Hitleris irgi dare bandymus ir bande isvesti svaria rase, matavo kaukoles ir dare nezmoniskus eksperimentus... cia gi pratesimas.... cia genocidas... IR KOKS SUTAPIMAS, KAD BUTENT DABAR , KINIJOJE PAVYKO SUJUNGTI ZMOGAUS IR BEZDZIONES VAISIU, TOKIE ISGYVENO TRYS IR VYSTOSI... TAI tie testai, kad isvesti vergus, nes ZMOGUS JAU BUNDA, JI NAIKINA IR NUODIJA, DAR VA PASODINS PRIE ZAIDIMU IR VIRTUALAUS BENDRAVIMO..... ISJUNKIT ELEKTRA, NES JIE JAU BAIGIA VISUS CIA ISEKPERIMENTUOT.... IR CIA NE ZMONES TAI DARO... CIA ANTZMOGIAI !!!
Testas, testui nelygus....dabar kur paciam i namus atsiuncia ir tu tik pamakaluoji kaip gali, tai vienas testas- bet kada tau atremia galva i siena, kad nesujudetum ir kisa ilga ilga pagaliuka iki smegenu ir i gerkle iki balso stygu, tai kitas testas ir tai daroma ne ligonineje.....gali inesti bet kokia infekcija...zmonem bega kraujai po tokio testo ir kalbeti negali keleta dienu....tai jus mesininkai ....va !!!
Kada stresas, jus lengvai priimate bet kokia itaiga, jus kabinates uz bet kokio patarimo, .....kaip suvaldyti stresa? Xasaevo metodas , lietuviskai "Raktas" Kliuc.....raskite daugiau...tai ipatingas metodas, kuriuo naudojosi kosmonautai, spec daliniai, zmones po ivairiu negandu...kada jau medikai negali padeti.... ir nuo covido taip pat :))//youtu.be/qq8siuTM99w
500 000 "išrinktųjų", kurie pateks į "...Europos nacionalinių genominių etaloninių kohortų tinklą...". Jei atvirai, tai mane šokiruoja šiandien vystomų eugenikos projektų mastai ir cinizmas, nes niekas nieko jau net nebando slėpti.
Šiaip nieko stebėtina tame nėra, nes biobankai genetinę medžiagą renka jau gana senai - norintys už gana simbolinę kainą (~50$), gali išsitirti savo giminystės medį, pateikdami DNR mėginį. Ir tokių laboratorijų renkančių žmogiškąjį genomą yra ne viena. Pvz "My Heritage", skelbia, kad mėginius turi iš 2114 gografnių regionų. Pabandžius įsivaizduoti, kokį tyrimų ir manipuliacijų žmogiškuoju genomu turi tokios DNR mėginių bazės, nereikia stebėtis ir tuo, kad jos potencialiai gali būti panaudotos ne tik vėžio profilaktikai, bet ir kur kas subtilesniems depopuliacijos uždaviniams spręsti, nes kur toliau po tyrimo nukeliauja mėginys, niekas negali būti tikras. Ypač po chimeros viruso atsiradimo, ir po to sekusio masinio prievartavimo susileisti neaišku ką, ir neaišku vardan ko. O nuostabiausia visame pasauliniame žmogiškojo genomo rinkimo procese pasinaudojant lengvatikiais ir tuščiagarbiais yra tai, kad mėginiai yra sunešami laisva valia (! ), o už patį tyrimą, dar ir sumokama (! ).