Nausėdienė Kijeve informavo pirmąsias pasaulio ponias ir ponus apie šauliškus idealus(2)

„Šiandien čia, Kijeve, pasaulis tampa herojiškos, suverenios tautos stojiškos ir nepalaužiamos valios liudininku. Švenčiame brangią Ukrainos Nepriklausomybės dieną. Tų, kurie gina savo Tėvynės laisvę, nenugalima dvasia yra jėga, kurios negali įveikti net didžiausių imperijų armijos“, – pasakė D. Nausėdienė.

Pasak pirmosios valstybės ponios, kiekvieno žmogaus atsparumas, jo pasiryžimas ginti teisingumą, humanistinius principus bei demokratines vertybes yra svarbūs. Kiekvienas doras gynėjas yra galingas kovotojas už teisingumą.

„Asmeninė kiekvieno iš mūsų pozicija yra svarbi. Kelias į teisingos pergalės šlovę – tai visuomenės atsparumo dvasia ir pasiryžimas ginti tikrąsias vertybes“, – atskleidė D. Nausėdienė.

Šiemet pirmųjų ponių ir ponų susitikime sudaromas Pasaulinis atsparumo žodynas. Lietuvos pirmoji ponia į šį kultūrinių sąvokų rinkinį pasiūlė lietuvišką žodį „šauliai“.

Savo kalboje D. Nausėdienė pasidalijo Lietuvos laisvės kovų istorijos epizodu – 1940 m. įvykusiu pirmuoju viešu protestu prieš sovietinę Lietuvos okupaciją, kai tūkstančiai Lietuvos mokytojų pasipriešino okupacinės valdžios reikalavimui pradėti diegti mokiniams sovietinę ideologiją.

Surinkti į Kauno sporto halę mokytojai vietoj okupacinio režimo himno sugiedojo nepriklausomos Lietuvos himną „Tautišką giesmę“. Daugelis mokytojų tuo metu priklausė Lietuvos šaulių sąjungai – didžiausiai ir populiariausiai pilietinei organizacijai tarpukario Lietuvoje.

„Šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis karštai propagavo ypatingą Tėvynės gynybai įsipareigojusio šaulio etiką. Jis pabrėžė, kad šaulys turi ne tik stiprinti valią ir kūną, bet ir šviestis bei šviesti kitus – spindėti visuomenei, ragino Šaulių sąjungą ugdyti dvasios aristokratus“, – priminė pirmoji valstybės ponia.

D. Nausėdienė pabrėžė, kad šaulių veikla apėmė ne tik pasirengimą ginkluotai gynybai. Tarpukario Lietuvoje kilo šaulių namai, veikė šimtai šaulių chorų, pučiamųjų orkestrų, sporto klubų, bibliotekų, vaidintojų trupių. Tankus Šaulių sąjungos būrių tinklas vienijo iš viso daugiau nei 150 tūkst. Lietuvos vyrų ir moterų.

„Mes neatidavėme okupantams savo sielų. Nors 1940 m. sovietai užgrobė mūsų šalį, mes niekada nepraradome to, kas svarbiausia. Aukštas tautinės sąmonės ir idealų kultūrinis lygis, visuomenės atsparumas blogiui – visa tai, kas įkūnija šaulių mąstyseną, išliko gyva“, – sakė D. Nausėdienė.

Pasak pirmosios ponios, „šauliški idealai, tikėjimas ir kilni dvasia padėjo Lietuvos žmonėms nepalūžti, išgyventi tremtį į Sibirą, pasipriešinti ideologinei bei sisteminei priespaudai ir išsaugoti laisvės siekį“.

Pasak moters, „šis pasipriešinimo potencialas vėliau įkvėpė Sąjūdžio gimimą ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą“.

„Šiandien šauliai – Lietuvos šaulių sąjunga – yra auganti atsakingų piliečių organizacija, pasiryžusiųjų ginti laisvę iniciatyva. Žodis „šauliai“ Lietuvoje simbolizuoja ilgametę pilietinės visuomenės ir atsakomybės tradiciją – nuolatinį piliečių ryžtą ginti savo laisvę ir nepriklausomybę“, – informavo D. Nausėdienė.

Pirmoji valstybės ponia taip pat priminė, kad 2014 metais Lietuvos šaulių sąjunga įsteigė oficialų padalinį – Lietuvos šaulių sąjungos paramos Ukrainai grupę.

„Ši grupė stiprina visuomenių ir bendruomenių atsparumą, renka ir perduoda paramą Ukrainos gynėjams, padeda Lietuvoje gydomiems Ukrainos žmonėms, remia vaikus ir įgyvendina jaunimui skirtas švietimo programas. Mūsų vienybės ir tautinio atsparumo stiprybės, padedančios pasipriešinti blogio imperijai, šaknys glūdi mūsų istorijoje ir tai gyvybiškai svarbu šiandienos žiaurioje realybėje“, – pabrėžė D. Nausėdienė.

Šaltinis: lrp.lt