Vasario 10 d. NATO gynybos ministrų sustikime Briuselyje buvo priimtas principinis sprendimas stiprinti sąjungininkų karinį buvimą rytinėje NATO dalyje.

„Sąjungininkų pajėgų dislokavimas yra svarbiausias elementas, siekiant įgyvendinti Aljanso karinę adaptaciją ir patikimą atgrasymą. Todėl sveikinu priimtą sprendimą dislokuoti didesnes sąjungininkų pajėgas rytinėje NATO dalyje. Mūsų siekis, kad kiekvienoje Lietuvoje būtų dislokuotas tarptautinis batalioną“, – NATO gynybos ministrų susitikimo metu kalbėjo Juozas Olekas.

J. Olekas pabrėžė, kad iki vasaros turėtų būti apsispręsta dėl NATO buvimo detalių ir karinės koncepcijos. Ministras taip pat akcentavo, kad Aljanso dislokuotos pajėgos turi būti pasirengusios koviniams veiksmams, integruotos su nacionalinėmis pajėgomis, pasiruošusios nedelsiant veikti agresijos atveju.

Pasak krašto apsaugos ministro, NATO turi sudaryti ilgalaikį šių pajėgų rotacijos planą. „Lietuva didina nacionalinius pajėgumus ir yra pasiruošusi suteikti visaapimančią priimančios šalies paramą sąjungininkų kariams“, – susitikime teigė ministras J. Olekas.

Vasario 11 d. Aljanso šalių narių gynybos ministrai planuoja priimti sprendimus, siekiant pagerinti NATO atsaką į hibridines atakas ir paspartinti sprendimų priėmimo procesus. Ministrai taip pat aptars kibernetinių pajėgumų plėtrą, bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Europos Sąjunga (ES). Ministrai įvertins priešraketinės gynybos projekto įgyvendinimą.

NATO gynybos ministrai taip pat susitiks su Aljanso išplėstų galimybių partneriais – Švedijos, Suomijos, Austrijos, Gruzijos ir Jordanijos atstovais, taip pat ES atstovais. Ministrai diskutuos kaip spręsti Rytų ir Pietų kaimynystėje kylančias saugumo problemas.

NATO-Gruzijos komisijos posėdyje ministrai apžvelgs NATO patvirtinto priemonių paketo Gruzijai įgyvendinimą ir galimybes sustiprinti esamą paramą.

Naujausi

Nausėda visą savaitę dirbs Lietuvai iš MadeirosPolitika · 2026-08-03Seuta tapo perspėjimu visai Europai: Vokietija reikalauja užverti išorinių sienų spragasPasaulis · 2026-08-03Lenkija apie Seutos krizę: Ispanija turi sekti Varšuvos pavyzdžiu, o dalis politikų siūlo stabdyti jos dalyvavimą ŠengenePasaulis · 2026-08-03Po Seutos krizės Italija grąžino sienų kontrolę ir reikalauja migrantų centrų už Europos ribųPasaulis · 2026-08-03

Komentarai (3)

Rikiuoti
skorpionas2016-02-11 12:33

NATO stumia pasaulį į naują karinę krizę, panašią į Karybų krizę, kuri kilo, kai TSRS dislokavo vidutinio nuotolio branduolines raketas Kuboje, kaip atsaką į JAV vidutinio nuotolio branduolinių raketų dislokavimą Turkijoje. N. Patruševas jau nubrėžė kelias „raudonas linijas“ (NATO inspiruotas Turkijos karas su Rusija, NATO sausumos divizijos permetimas į Pabaltijį), kurias NATO peržengus bus imtasi ryžtingų veiksmų. Manau, kad ir dėl D. Britanijos laivų invazijos į Baltijos jūrą bus nubrėžta dar viena „raudona linija“. Rusija negali leisti priešams prisiartinti prie jos strateginių objektų (pvz. Sankt Peterburgo) pabūklo šūvio atstumu.

V.2016-02-11 00:04

Okupantai telkiasi pafrontės šalyse .

Darijus2016-02-10 22:38

Kaip jie ten besišypsotų tuose susitikimuose, matosi, kaip sunku vargšeliams vaidinti demokratiją. Civiliams analogams sekasi geriau.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi