Mažėja viltis, kad konservatoriams pavyks išgelbėti Lietuvą, dabar jiems svarbiausia išgelbėti pačius save(19)

Konservatoriui Laurynui Kasčiūnui teks aiškintis partijos priežiūros komitetui, dėl jo vaidmens vadinamoje liberalų partijos, arba kitaip, buvusio šios partijos lyderio Eligijaus Masiulio ir jo kolegų kyšių byloje.

Skelbiama, kad L. Kačiūnas prieš keletą metų, kai dar nebuvo Seimo nariu, mėgino paveikti partietę Ireną Degutienę, kad ji balsuotų už liberalų pateiktas įstatymo pataisas dėl greitųjų kreditų.

Pats L. Kasčiūnas apgailestauja dėl savo poelgio ir teigia, kad tai jam bus pamoka visam gyvenimui, leisdamas suprasti, kad daugiau nieko panašaus nemėgins daryti.

ekspertai.eu primena, kad konservatorių naciku tituluojamą L.

Kasčiūną pastaraisiais mėnesiais persekioja nesėkmės. Vienas išraiškingiausių konservatorių partijos personažų, ryžtingas kovotojas su Rusijos grėsmėmis L. Kasčiūnas užsitraukė partijos vadovybės rūstybę, kad į Lietuvą pakvietė Vokietijos Bundestago narius, partijos „Alternatyva Vokietijai “ (AfD) atstovus.

Aršus rusofobas L. Kasčiūnas nuo seno pasižymėjo išraiškingomis politinėmis pažiūromis.

2003 m. vyriškis įstojo į Lietuvos nacionaldemokratų partiją ir tapo jos vadovo Mindaugo Murzos pavaduotoju. Skelbiama, kad L. Kasčiūnas aktyviai dalyvavo judėjime, nukreiptame prieš Lietuvos narystę ES.

Vėliau konservatorius paaiškino, kad šis politinis etapas buvo „jaunatviškas entuziazmas“, todėl tai nesutrukdė įsidarbinti kitos spalvingos konservatorių asmenybės komandoje – jis tapo Seimo pirmininkės I. Degutienės (tos pačios veikėjos, kuri yra pranešusi, kad Lietuva didžiuliu tempu mutuoja į autoritarinį Aleksandro Lukašenkos tipo režimą) komandoje patarėju užsienio politikos klausimais.

Dar vėliau jaunasis aktyvistas L. Kasčiūnas pradėjo dirbti labai svarbioje konservatorių propagandos kalvėje – Rytų Europos studijų centre ir paskutiniuosius metus jam vadovavo.

Žiniasklaida taip pat praneša, kad liberalų kyšių byloje figūruojančio koncerno „MG Baltic“ paramą gavusiai organizacijai „Valstybingumo ir tradicijų studijų centras“, kuriame darbavosi ir L. Kasčiūnas bei kiti aktyvus naujosios LT kartos propagandistai, vadovavęs politikos mokslininkas, konservatorių bendruomenės atstovas Linas Kojala tikina niekada gyvenime nebendravęs su buvusiu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, o kam buvo panaudota parama – nežinantis.

Atskleidžiama, kad L. Kojala nieko nežino todėl, nes iš organizacijos pasitraukė iškart po liberalų pinigų gavimo.

Naujasis organizacijos vadovas Albertas Komaras pasakė, kad didžioji dalis liberalų pinigų išleista žurnalo leidybai, o likutis – paaukotas iškart po kratų pas Eligijų Masiulį. Kam paaukojo pinigus – nedetalizuojama.

„Iš tikrųjų nežinojome kaip elgtis, na, turėjome ir tokių moralinių sumetimų“, – paaiškino jis tik kokybiškos informacijos portalui 15min.lt .

Taip pat paaiškėjo, kad išsiaiškinti kam buvo išleisti pinigai, neįmanoma, nes „Valstybingumo ir tradicijų studijų centras“ nevykdo 2015 metais įsigaliojusios prievolės Registrų centrui teikti finansines ataskaitas.

A. Komaras paaiškino, apie prievolę teikti finansines ataskaitas nežinojo, todėl jų ir neteikė.

ekspertai.eu primena, kad prieš 2016 m. Seimo rinkimus konservatoriai paskelbė, kad jų partija atsinaujina ir tai bus proveržis Lietuvos politikos padangėje įveikiant vidaus iššūkius ir išorės grėsmes.

Tačiau paskutiniu metu konservatorius ėmė persioketi nesėkmės – iš Seimo buvo priverstas sprukti baltapirštinis konservatorius, milijonierius Tadas Langaitis, o konservatorius Mykolas Majauskas nepaliaujamai viešojoje erdvėje kaltinamas, kad į savo butą vedžiojosi nemažai moteriškos lyties mokinių, kas piktina moterų ir kitokių lygių teisių gynėjus.

Ne į naudą išėjo ir konservatorių suorganizuotas kovo 15 d.

tuščio turinio muzikinis protestas prie Seimo, kurį vainikavo nė į tvorą ir nė į mietą pasakyta konservatorius Algio Ramanausko-Greitai kalba apie kvailas babas ir ksenaksą.

Pridėtinės vertės konservatoriams nesuteikė ir taip vadinamų anušauskinių KGB sąrašų paskelbimas, nei kiti konservatorių inicijuoti, prieš Lietuvos žmones nukreipti provokaciniai projektai.

Savo nerimą dėl konservatorių rytojaus visai neseniai išsakė ir šios partijos lyderis Gabrielius Landsbergis teigdamas, kad artėjant 2019 metų rinkiminiam maratonui jam nerimą kelia antisisteminių jėgų kilimas ir politinių partijų ateitis.

Taigi visos konservatorių nesėkmės ypač paaštrėjo po pralaimėtų 2016 m. Seimo rinkimų.

ekspertai.eu primena, kad jei 2016 metų Seimo rinkimus būtų laimėję konservatoriai, tai Lietuva, kaip teigė konservatoriai, būtų išgelbėta – būtų didėję atlyginimai ir pensijos, išvykusieji sugrįžtų, eksportas augtų, suklestėtų regionai, Lietuva eitų sėkmingų valstybių keliu, nebenyktų kaimai ir miesteliai, kiekvienas norintis gautų gerą išsilavinimą, būtų sukurta galimybė dirbti ir užsidirbti visoje Lietuvoje, būtų užtikrintas ekonomikos augimas, būtų sukurta europietiška gerovė ir t.

t .

Būtent tokios tiesos buvo skelbiamos konservatorių rinkimų programoje.

Deja, rinkimus pralaimėjus konservatorių galimybės išgelbėti Lietuvą nusikėlė bent jau iki 2020 m. Buvo tikimai, kad priešlaikiniai Seimo rinkimai, apie kuriuos kiekvieną dieną vis dar svajoja konservatoriai, Lietuvos žmonėms galėtų iš naujo įžiebti viltį būti išgelbėtiems.

Tačiau nesiliaujantys ir kylantys vis nauji skandalai susiję su konservatoriais, tik skandina viltį, kad konservatoriai sugebės išgelbėti Lietuvą, nes dabar konservatoriams svarbiausia kaip nors išgelbėti save pačius.

Naujausi

Teroro aktas Maskvos centre: prie restorano sprogus bombai žuvo trys žmonėsPasaulis · 2026-08-02Lietuva ir dar 21 ES valstybė nepakęs Ispanijos migracijos politikos: reikalauja skubaus pasitarimoPolitika · 2026-08-02JAV tiriama kibernetinė ataka prieš mažiausiai 39 vandens tiekimo sistemasPasaulis · 2026-08-02Tremtiniai ir laisvės kovotojai reikalauja pinigų, kad būtų labiau gerbiami: D. Grybauskaitės nebuvoPolitika · 2026-08-02