Lietuvoje importas iki 2023 m. papildomai augs beveik 9,8 mlrd. eurų, o eksportas – apie 3 mlrd. eurų(7)

Remiantis Finansų ministerijos užsakymu atliktu 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui vertinimu numatoma, kad Lietuva investuodama į inovacijas ir mokslinius tyrimus reikšmingai prisidės prie šalies ekonomikos augimo, taip pat šios lėšos turės teigiamos įtakos bendros ES ir šalių-donorių rinkų stiprinimui.

„Investuodami į aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus – inovacijas, verslo produktyvumą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą prisidedame ne tik prie Lietuvos ilgalaikio ekonomikos augimo, bet ir bendros ES rinkos stiprinimo“, – pasakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

2014-2023 m. laikotarpiu ES investicijos ženkliau paveiks importo nei eksporto apimtis. Planuojama, kad dėl to importas iki 2023 m. papildomai augs beveik 9,8 mlrd. eurų, o eksportas – apie 3 mlrd. eurų.

„Vertinimo rezultatai rodo, kad dėl rinkos išaugusių importo srautų, projektų vykdytojai už įsigyjamas prekes ir technologijas iki 2030 m. sumokės apie pusę visų 2014-2020 m. laikotarpio gautų ES fondų lėšų. Taip dalis lėšų grįš ES valstybėms, daugiausiai sumokančioms į ES biudžetą“, sakoma Finansų ministerijos pranešime „Investicijos reikšmingai prisideda prie bendros ES rinkos stiprinimo“.

ES investicijų poveikio importui skaičiavimai rodo, kad bendras prekių ir paslaugų importas iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės iki 2023 m. padidės daugiau nei 2,6 mlrd. eurų, o iki 2030 m. sudarys apie 3,5 mlrd. eurų.

ES investicijomis įgyvendinami projektai turės svarios įtakos ir Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui. Jis turėtų būti apie 1,7 proc.

didesnis nei būtų be šių investicijų. Skaičiuojama, kad iki 2023 m.

kiekvienas iš ES 2014-2020 m. fondų investuotas euras atneš 1,88 euro nominalios BVP grąžos ir sukurs 12,6 mlrd.

eurų papildomo BVP. Prognozuojant investicijų grąžą iki 2030 m.

ji turėtų pasiekti 2,4 euro nominalios BVP grąžos. Lyginant su ankstesnių laikotarpių ES investicijų grąža, šiuo laikotarpio prognozuojamas didesnis investicijų efektyvumas.

Atlikta analizė parodė, kad ES investicijos taip pat turės reikšmingą socialinį efektą. Didžiausias poveikis užimtumo srityje, prognozuojamas 2021 m.

- skaičiuojama, kad bus sukurta arba išsaugota daugiau nei 50 tūkst. papildomų darbo vietų.

Tai lems apie 3,4 proc. mažesnį nedarbo lygį ir darbo užmokesčio augimą Lietuvoje.

Prognozuojama, kad iki 2023 metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis dėl ES investicijų padidės maždaug 33 eurais, kas lems 3 proc. didesnį darbo užmokestį šalyje.

Šaltinis: finmin.lt

Naujausi

Gazoje smūgiai nesiliauja – Donald Trump paskelbtas proveržis stringaPasaulis · 2026-08-02Teroro aktas Maskvos centre: prie restorano sprogus bombai žuvo trys žmonėsPasaulis · 2026-08-02Lietuva ir dar 21 ES valstybė nepakęs Ispanijos migracijos politikos: reikalauja skubaus pasitarimoPolitika · 2026-08-02JAV tiriama kibernetinė ataka prieš mažiausiai 39 vandens tiekimo sistemasPasaulis · 2026-08-02