Lietuva ir užsienis per savaitę(17)

NKVD gaisrininko (vėliau tremtinio) duktė, kolaborantė, komunisto Mykolo Burokevičiaus bendražygė, prezidentė Dalia Grybauskaitė su oficialiu vizitu apsilankė Vatikane ir susitiko su Popiežiumi Pranciškumi. „Lietuvos žmonės visada jautė dvasinį Vatikano palaikymą – ir gindami laisvę, ir kurdami savo valstybę.

Šiandien Popiežiaus Pranciškaus moralinis autoritetas ir lyderystė prisideda prie Lietuvai, Europai ir visam pasauliui svarbių ir reikalingų pokyčių siekiant taikos ir žmonių gerovės, tarpusavio santarvės ir vienybės. Naujas Šventojo Tėvo požiūris, asmeninis pavyzdys ir padrąsinimas svarbus visiems, kas atkakliai gina laisvę ir žmogaus teises, kovoja už skaidresnį ir teisingesnį gyvenimą, kuria socialiai atsakingą ir gailestingesnę visuomenę“, – ​pa​ sak​ė prezidentė.

Permaininga prezidentės nuotaika ir Lenkijos parlamento rinkimų reikšmė Lietuvai. Vietos rinkimai Ukrainoje ir didžioji Eurazijos geoekonomika. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje D. Grybauskaitės sprendimo dėl Generalinio prokuroro pasikeitimas.

Po to, kai Seimas du kartus atmetė jos siūlytus kandidatus, prezidentė pažymėjo, jog naują Seimui gali pasiūlyti jau po 2016 m. parlamento rinkimų.

Tačiau staiga D. Grybauskaitė nusprendė aptarti šį klausimą su Seimo valdyba.

„Prezidentė tikrai nepalieka tokios situacijos, kokia jinai yra dabar susidariusi, ir nėra taip, kad neieškotų išeičių. Tai tas dialogas yra prasidėjęs.

Prezidentė planuoja susitikti su Seimo valdyba, planuojama kalbėtis vėl su frakcijomis atskirai – palaikyti tą dialogą, kad iš tiesų mes nepaliktume tos situacijos, kokia yra susidariusi, dėl įvairių politinių priežasčių ir aspektų negali kentėti prokuratūros sistema,“ – kalbėjo prezidentės patarėjas vidaus politikai M. Lingė.

Įdomu, iš kur toks geranoriškumas ir susirūpinimas susiklosčiusia padėtimi? Galbūt, kažkam sunkiai gyvenasi be plačių pažiūrų ir išsilavinusio prokuroro, kurio reikia prieš, o ne po Seimo rinkimų.

Antroje vietoje prie Seimo mitingavę ūkininkai, kurie reikalavo valdžios didinti žaliavinio pieno supirkimo kainas, nes jos yra keliskart mažesnės nei Vakarų Europoje. „Šiandien pieno kainos žemdirbiams yra aktualiausios.

Žmonės melžia karves už dyką, dirba darbą, bet negauna pinigų. Supirkimo kaina yra pati žemiausia Europoje.

Tas Rusijos embargas, kur pasakojama, kad jis kaltas, tai yra netiesa. Lietuva yra papuolusi į dvi krizes – viena krizė yra Rusijos embargas, o antra yra mūsų pieno perdirbėjų ir perpardavėjų suokalbis“, – sakė bendruomenės vadovas Algirdas Mačiulaitis.

Bet prezidentė jau liepė pienininkams gelbėtis patiems, nes dabar visiems sunku. Lietuva gi kol kas rinksis, kokias pėstininkų kovos mašinas geriau pirkti už 500 mln.

eurų, o Krašto apsaugos ministras J. Olekas pareiškė, kad pagal išlaidas gynybai mūsų šalis kitąmet turėtų pakilti į devintą poziciją NATO.

Trečioje vietoje parlamento rinkimų Lenkijoje rezultatas, ir jų galimas poveikis Lietuvai. Tuos rinkimus triuškinamai laimėjo opozicinė konservatyvioji Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuri pralenkė valdančiuosius centristus iš „Pilietinės platformos“.

VDU profesorius Š. Liekis šiame kontekste pažymėjo, kad nugalėtojai aktyviai reaguos į „įvairių Lietuvos lenkiškų organizacijų piktinimąsi, peticijų rašymą“.

Anot jo, „bet koks mažesnis šūkis pas mus ar nepasitenkinimas iš karto iššauks atitinkamą reakciją Lenkijoje, kadangi tas rūpinimasis lenkais užsienyje, lenkiškumu toje partijoje yra labai stiprus ir gyvas“. „Vertybiškai PiS ir Lenkų rinkimų akcija yra broliai dvyniai,“ – konstatavo politologas.

Matyt, dabar A. Butkevičius jau atsargiau kalbės Seime apie LLRA iniciatyvas, nes tai gali atsiliepti dvišaliams ekonominiams (energetiniams) projektams ne Lietuvos naudai.

Tai gal metas baigti tuos žaidimus su pavardėmis, gatvėmis bei egzaminais ir kažką realiai padaryti, kad strateginė Vilniaus-Varšuvos partnerystė netaptų popierinė. Beje, naujasis Lenkijos prezidentas A. Duda jau vetavo įstatymą, kuris būtų leidęs įteisinti lietuvių kalbą kaip pagalbinę kalbą Seinų apskrityje.

U ž sienis

Pirmoje vietoje vietos rinkimai Ukrainoje. Galima teigti, kad jie tapo tikru naujos ukrainietiškos demokratijos „triumfu“ – opozicijos galimybių ribojimas ir masiniai rinkėjų papirkinėjimai buvo akivaizdūs, o Mariupolyje rinkimai iš viso neįvyko. Šio farso ir cirko, kurį ESBO stebėtojai ir JAV ambasadorius įvertino teigiamai, simboliu tapo „žvaigždžių karai“ tarp Čiubakos ir „imperinės policijos“.

O premjero Jaceniuko „Liaudies frontas“ net nedalyvavo balsavime – toks „populiarus“ liaudyje, kad nusprendė pasigailėti konkurentų. Užtat prezidento Porošenkos partija surinko 100% balsų Ivano-Frankivsko psichiatrinėje ligoninėje. Trumpai sakant, Ukrainos politinė sistema toliau sėkmingai degraduoja, ir šio „demokratinio proceso“ pabaiga gali būti labai liūdna.

Taip pat šiame kontekste sunku įsivaizduoti, koks galėtų būti rinkiminis kompromisas tarp Kijevo ir Donbaso separatistų.

Antroje vietoje neramumai tolimoje Juodkalnijoje, kur žmonės tame tarpe protestuoja prieš šalies integraciją į NATO. Policijai jau teko naudoti specialias priemones.

Viena vertus, juodkalniečių nemeilę Aljansui galima suprasti, prisiminus Serbijos bombardavimus. Dar daugiau, socioekonominė valstybės situacija ne pati geriausia, ir tai kartu su autoritariniu valdžios pobūdžiu, kuris netenkina dalies elito, iš esmės pagrindinė maišto priežastis.

Kita vertus, ilgalaikės masinės protesto akcijos (o jos Juodkalnijoje užsitęsė) paprastai stichiškai neprasideda ir nevyksta. Ir štai premjeras Džukanovičius tiesiai apkaltino dėl visko Rusiją. Galimai ji ten ir žaidžia savo žaidimą per serbiškus nacionalistus bei dalį interesų grupių, bet toli gražu ne visa protestuojanti opozicija pasisako prieš NATO.

Trumpai sakant, dabartinė Juodkalnijos vadovybė, kaip dažniausiai ir būna tokiais atvejais, pati savo antivalstybine bei autoritarine veikla prikūrė sau problemų, ir įvairūs jos priešininkai tiesiog nori tuo pasinaudoti savo naudai žmonių (ir galbūt Rusijos) rankomis. Klasika.

Trečioje vietoje Eurazijos Sąjungos pasiūlymas Europos Sąjungai pradėti derybas dėl vieningos ekonominės erdvės kūrimo. Šiame kontekste pažymėtini du momentai.

Europos nuo Vankuverio iki Vladivostoko idėja nėra nauja tiek teoriškai, tiek praktiškai. Kadaise Rusija jau bandė derėtis su ES dėl keturių bendrų erdvių.

Vienu metu net atrodė, kad greitai sulauksime bevizio režimo tarp jų. Bet derybos užstrigo, o Ukrainos krizės fone visai sustojo.

Dabar Maskva, siekdama pervilioti europiečius į savo pusę kovoje su Amerika, atrodo, vėl grįžta prie didelės Eurazijos projekto. Dar daugiau – ir tai antras svarbus momentas – pasiūlymas pateiktas, kai amerikiečiai jau prastūmė laisvos prekybos paktą Ramiojo vandenyno regione ir bando padaryti tą patį Europoje.

Pastaroji (ypač Vokietija) spyriojasi, ir čia atsiranda rusai su savo iniciatyva, jau sutarę su kinais dėl Eurazijos Sąjungos ir „Naujo Šilko kelio“ projektų suderinimo. Pagaliau, nors Putinas visiems aiškina, kad krizės pikas Rusijoje praėjo, jos finansų ministras A. Siluanovas pažymėjo, kad 2016 metai gali tapti paskutiniais rezervinio fondo metais.

Tad būtų gerai kuo greičiau vėl susidraugauti su europiečiais, kad jie bent sankcijas nuimtų. Štai tokie geoekonominiai žaidimai.

Europos ėjimas.

Naujausi

Rusijos raketų skeveldros – Lietuvos ambasados kieme: šito nepaliksimeKaras ir taika · 2026-08-01Medininkų žudynės ir Landsbergio nusivylimas: kas buvo užsakovas?Politika · 2026-08-01Landsbergis: vieni abejingai dairosi, užsiima savo versliukais ir šaiposi iš tėvynės, o kiti tebėra sargybojeNuomonės · 2026-08-01Ukraina laimi – V. Zelenskis paskelbė naujus karo nuostolių skaičiusPasaulis · 2026-08-01