Žemė dega. Ne perkeltine prasme – tiesiogine. 2024-ųjų vasara į istoriją įsirėžė kaip karščiausia, kokią kada nors užfiksavo mokslininkai. Tai – pavojaus signalas, kurio nebegalima ignoruoti.

Kai kuriems vasaros karščiai dar vis siejasi su atostogomis ir saulės voniomis. Tačiau šis karštis nebeatneša poilsio – jis atneša mirtį.

Lietuvoje žiema truko vos dvi savaites. Kalnai Alpėse, kadaise baltavę visą sezoną, liko pliki – slidinėjimo kurortai užsidarė, o kalnų šlaituose telkšojo purvas. Europa virto įkaitusia krosnimi – jos vidutinė temperatūra viršijo įprastą net 1,5 laipsnio. Tai – milžiniškas šuolis.

Ir tai – tik pradžia. Iki 2050-ųjų karščio poveikis Europoje ir Pietų Amerikoje gali padidėti tris kartus. Jūros lygis kyla. Miestai skęsta. Vandens trūksta. O mes – vis dar juokaujame, kad į pietus skristi nebereikia, nes „čia kaip Italijoje“.

Tačiau tai ne juokas. Tai – lūžio taškas. Jei nesustabdysime klimato kaitos dabar, rytoj jau gali būti vėlu.

Tam būtinas esminis pokytis: turime kuo skubiau atsisakyti naftos ir dujų, kurios maitina šiltnamio efektą ir kaitina mūsų planetą.

Vienintelė išeitis – sparčiai ir ryžtingai vystyti žaliąją energetiką: saulės, vėjo, vandens ir kitus atsinaujinančius šaltinius.

Tai ne pasirinkimas – tai gyvybės išsaugojimo sąlyga. Mūsų planetai liko ne tiek daug laiko, kiek dar galime sau leisti laukti.

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi

Kraunami naujausi straipsniai...