Šalies vadovas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Lenkijoje, kur kartu su pirmąja valstybės ponia lankosi Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kvietimu.

Sekmadienio popietę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai skyrė šalių bendrai geopolitinei istorijai atminti ir bendradarbiavimo kultūros srityje plėtros galimybėms aptarti.

Prezidentai lankėsi Šv. Stanislovo ir Šv. Vaclovo arkikatedroje Vavelyje, kurios viename iš bokštų yra saugomas istorinis Žygimanto Senojo varpas, šiemet minintis 500 metų sukaktį. Manoma, nulietas iš pergalingame Oršos mūšyje prieš Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę paimtų trofėjinių patrankų, šis varpas yra Lietuvos ir Lenkijos bendros istorijos simbolis.

„Dabartiniame geopolitiniame kontekste Žygimanto varpas ir tai, ką jis reprezentuoja, yra ypač aktualu. Tai yra priminimas, kad tiek prieš 500 metų, tiek dabar Lietuva ir Lenkija yra pasirengusios stovėti Vakarų civilizacijos sargyboje ir veikdamos išvien atremti iš Rytų kylančias grėsmes.

Vizito metu dar kartą įsitikinome, kaip glaudžiai persipynusi mūsų šalių bendra istorija ir kokia tvari mūsų – lietuvių ir lenkų – vertybinė bei kultūrinė bendrystė, paremta europietiškąja tapatybe“, atskleidė valstybės lyderis.

Šalių vadovai lankėsi Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje, kur aptarė Lietuvos ir Lenkijos kultūrinį bendradarbiavimą bei sėkmingai šioje srityje įgyvendintus projektus. Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos kultūrinis bendradarbiavimas yra kaip niekad aktyvus ir nuolatinis.

„Neabejoju, kad šis vizitas į Lenkiją taps impulsu tolesniam glaudesniam kultūriniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Lenkijos institucijų bei menininkų. Taip dar geriau vieni kitus pažinsime, praturtėsime savo šalių kultūrinėmis ypatybėmis ir keisdamiesi idėjomis bei ieškodami įkvėpimo tiek mūsų šalių bendroje istorinėje praeityje, tiek dabartyje, kūrybiškai ir partneriškai žvelgsime į ateitį“, – pasakė G. Nausėda.

Naujausi

JAV politologo John Mearsheimer naujo asmeninio „YouTube“ kanalo pristatymasPasaulis · 2026-07-30Australija padavė „Telegram“ į teismą dėl teroristinių vaizdo įrašųPasaulis · 2026-07-30Hormūzo blokada privertė Katarą pirkti amerikietiškas dujasPasaulis · 2026-07-30NATO dangų vėl skrodė ne NATO raketa? Lenkijoje liko 10 metrų kraterisPasaulis · 2026-07-30

Komentarai (16)

Rikiuoti
Cit! Numeri 13 ir Romekai2021-07-13 01:47

Čia gal tokie šalutiniai jums pasireiškia. Visai galimai galimas ir toks variantas. Tada atleidžiu už nesupratimą.

Cit! Numeri 13 ir Romekai2021-07-13 01:46

Nieko jūs nesuprantate nei apie kulokus nei apie kumščius. Jei suprastumėte kas tai, tai taip nerašytumėte. Bet jums to neduota.

Nevezis2021-07-13 00:25

Lupdazis duoda suprasti , kad karo atveju nes muila i vakarus

yel“l“ow submarine apie 7. 2am pritariu2021-07-12 20:06

:))) - gyvulys daliukasas jau spėjo įsigyti savo fanatą iš žemaitijos, ne mažiau pažengusį beretinio idiotizmo kryptimi, nei pats kojinių uostymo ekspertas :))) kojinių guru ir kumščiotyrininkas (kulokologas) vienoje krūvoje , tai jau rimta :))))

Romas/Dzukas > 7. 2am2021-07-12 19:01

Nezinau ka ten mato Maskva, bet net man yra juokingas tas, jusu aprasytas, kumstis. Tai tiek "rimtas" zenklas, kad rusai, metams, nutrauke duju tranzita per Lenkija. Lenkija, kaip ir Ukraina, panoro "pamelzti" Rusija, kad anie "neteisingai" moka uz tranzita. Rusai sutiko - neteisingai, tai ir neteisingai. Neuzsake broniravimo ne 1m3 tranzito metu laikotarpyje. Lenkai sedi ir "ciulpia" savo dideli kumsti, ir ne tik kumsti.

Romas/Dzukas > 4. Klausiausi2021-07-12 18:49

Tai yra neisvengiama ir butu kvaila tuo abejoti.

Romas/Dzukas > 2. Yel law submarine.2021-07-12 18:47

Ismanyti reikia matematika, fizika ir kt. tiksliuosius mokkslus, Istorija pakanka dometis. Lenkija, nepaisant kryziuociu ordino, visada buvo didziausias Lietuvos priesas. ATR, tai gedingiausias laikmetis Lietuvos istorijoje, visiskai sunaikines Lietuvos valstybingumo pagrindus ir tautini Lietuvos elita.

Romas/Dzukas > 1. Jegiola2021-07-12 18:27

Lietuviams nereikia ieskoti nei bendru priesu, nei bendru draugu - viska nurodys seimininkas.

Romas/Dzukas2021-07-12 18:16

Liokajai, jie visada saugo svetimas vertybes, nes savu neturi.

2am pritariu2021-07-12 17:28

Labai gerai parašėte. Susivienijusios Lietuva ir Lenkija taps kaip vienas didelis kumštis (kulokas), kuris bus matomas net iš Maskvos. Tai labai rimtas atgrąsymo ženklas vis labiau ir labiau agresyvėjančiai Rusijai.

Vytas2021-07-12 17:22

Kaip lengvai pamirštama istorija - maždaug 100 metų atgal (500 juk ne 100) Lenkija , su Vakarų (Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos) palaiminimu atplėšė nuo Lietuvos Vilniaus Kraštą. Tas faktas G. Nausėdai įspūdžio nedaro ir jis pilnu atsidavimu kalbasi su Lenkijos prezidentu ti Lenkijai priimtinomis temomis. Net šių dienų lenkiški šūkaliojimai tiek Vikniuje, tiek Varšuvoje "VILNO NAŠĖ" netrikdo to "nuoširdaus" bendradarbiavimo. Cholujo, o ne valstybės vadovo pozicija.

Gintas2021-07-12 13:31

Atrodo, kad papuasijos politprostitutes yra vienos, dirbtinai išvestos veislės, nes savo kvailumu yra vienas už kitą geresni, o panašumų į paprastą žmogų lieka vis mažiau.

Klausiausi2021-07-12 13:22

vieno ekonomisto pranešimo. Jis užsiminė, kad bendraujant su lenkijos profesūra bei kai kuriais politiniais veikėjais jam buvo nedviprasmiškai užsiminta, kad jie supranta, kad neišvengiamai artėja laikas, kada iš esmės pasikeitus situacijai Lenkija neabejotinai stos į NVS ekonominę bendriją. Tiek žinių. Taip, kad Nausėda vakarų civilizacijos sargyboje liks stovėti vienas. Jei išvis dar bus ką saugoti.

nika2021-07-12 13:01

Ilgai grojanti plokstele

Yel law submarine.2021-07-12 12:53

Visi kas išmano nors trupučiuka istoriją, puikiai žino kad Lietuva-Lenkija reikalui esant visada susivienydavo kovoje su rusais, reiktų nepamiršti žavios ATR istorijos, kuri parodo, kad galima reikalui esant, susivienyti. Rusija tikrai nedrįs pulti ES narių, pernelyg silpna, be to jai kelią baimė Lietuvos draugiški santykiai.

Jegiola2021-07-12 12:17

Lietuviams reikia surasti bendrą priešą, kad po 30 metų pradėtų bendradarbiauti ir pažinti vienas kitą.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi