Dvi ES kaimynės: birželį – draugės, rugsėjį – Lenkija Vokietijai priminė karo sąskaitą(10)

Buvo pabrėžtas glaudus bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, NATO, ekonomikos ir saugumo srityse.

Praėjo mažiau nei trys mėnesiai.

2026 m. rugsėjo 1 d., minint 87-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis Vesterplatėje išdėstė gerokai mažiau diplomatišką požiūrį į vakarų kaimynę.

Prezidentas pareiškė, kad jeigu Europa nori būti vieninga, sąjunga – tikra, o gera kaimynystė ir draugystė – realios, reikia ne vien „gražių ir apvalių žodžių“, bet konkrečių veiksmų.

Vienas tokių veiksmų, K. Nawrockio nuomone, turėtų būti Vokietijos reparacijos ir kompensacija Lenkijai už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą.

Lenkijos vadovas pasiūlė ir praktišką pinigų panaudojimo būdą – gautas lėšas skirti Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms ir šalies gynybos pramonei.

K. Nawrockis aiškino, kad tokiu atveju Lenkijai nereikėtų imti vakarietiškų paskolų gynybai finansuoti. Jis tiesiogiai kreipėsi į Vokietijos kanclerį bei Vokietijos visuomenę ir paragino reparacijų klausimą pagaliau išspręsti. Prezidentas net susiejo galimas reparacijas su visos Europos saugumu, pavadindamas Lenkiją NATO „tvirtove rytuose“.

Konkrečios sumos šioje kalboje K. Nawrockis nepaskelbė. Tačiau ji jau anksčiau buvo oficialiai įvardyta.

2022 m. Lenkijos užsienio reikalų ministerija Vokietijai išsiųstoje diplomatinėje notoje pareikalavo 6 trln. 220 mlrd. 609 mln. zlotų kompensacijos už materialinius ir nematerialinius nuostolius, patirtus dėl Vokietijos agresijos ir okupacijos 1939–1945 metais. Be pinigų, Lenkija reikalavo kompensacijų nukentėjusiesiems ir jų šeimoms, išvežtų kultūros vertybių bei kito turto grąžinimo.

Tačiau pinigais rugsėjo 1-osios kalba neapsiribojo.

K. Nawrockis priminė, kad praėjus 35 metams nuo Lenkijos ir Vokietijos geros kaimynystės sutarties pasirašymo, Berlyne vis dar nėra nuolatinio paminklo Antrojo pasaulinio karo aukoms lenkams. Jis taip pat pareiškė, kad lenkų bendruomenė Vokietijoje neturi tokių pačių teisių, kokias vokiečių mažuma turi Lenkijoje, ir paminėjo iki šiol neįgyvendintą Lenkų namų Bochume projektą.

Dėl paminklo yra svarbus niuansas. Vokietijos valdžia 2026 m. rugsėjo 1 d. paskelbė, kad Berlyne nuolatinis memorialas lenkų Antrojo pasaulinio karo aukoms bus statomas nuo 2027 metų. Šiuo metu vyksta jo projekto konkursas, o nugalėtoją ketinama išrinkti 2026 m. gruodį. Nuo 2025 m. būsimo memorialo vietoje jau veikia laikina atminimo vieta.

K. Nawrockio istorinis vertinimas buvo dar griežtesnis.

Prezidentas pareiškė, kad Vokietijai nereikėjo Adolfo Hitlerio, kad joje egzistuotų panieka Lenkijai ir lenkams. Jis kalbėjo apie antilenkiškas nuostatas XIX a. Prūsijoje, vėliau – Veimaro Respublikoje, bei priminė tarpukario Vokietijos ir Sovietų Sąjungos ekonominį bei karinį bendradarbiavimą. Pasak K. Nawrockio, Lenkija turi prisiminti šią istoriją ir dabar, vertindama santykius su Vokietija bei galimą jos ekonominį bendradarbiavimą su Rusija ateityje.

Vokietijos teisinė pozicija dėl reparacijų yra visiškai priešinga.

Oficialioje Vokietijos federalinės vyriausybės pozicijoje nurodoma, kad reparacijų Lenkijai klausimas yra užbaigtas ir Vokietija neturi tarptautinės teisės ar kitokios teisinės pareigos mokėti Lenkijai naujų reparacijų. Berlynas, be kita ko, remiasi 1953 m. Lenkijos atsisakymu nuo tolesnių reparacijų. Vokietija kartu pabrėžia pripažįstanti savo istorinę atsakomybę už milijonus Lenkijos gyventojų, tapusių karo ir okupacijos aukomis.

Taigi dviejų svarbių Europos Sąjungos ir NATO kaimynių santykiai atrodo savotiškai.

Birželį Vokietija ir Lenkija oficialiai skelbė esančios draugės, artimos partnerės ir patikimos sąjungininkės.

Rugsėjį Lenkijos prezidentas pareiškė, kad tikrai draugystei ir sąjungai reikia ne gražių žodžių, o konkrečių darbų – lygių teisių, paminklo ir Vokietijos pinigų Lenkijai.

Tuo pat metu abi šalys bendradarbiauja NATO, stiprina rytinį Aljanso flangą ir kartu kalba apie būtinybę atgrasyti Rusiją.

Žodžiu, europietiška kaimynystė tęsiasi: ES – kartu, NATO – kartu, gynyba – kartu. Tik dėl 1939-ųjų sąskaitos nuomonės išsiskiria: Varšuva nori, kad ji būtų apmokėta, o Berlynas sako, kad teisiškai ši sąskaita jau seniai uždaryta.

Šaltinis: prezydent.pl, prezydent.pl, auswaertiges-amt.de, bundesregierung.de, bundestag.de, gov.pl

Naujausi

ES atsisakymas rusiškos energijos stringa, dujų atsargos mažesnės nei prieš metusUžsienis · 2026-09-09VRM skaičiuoja tūkstančius priedangų, tačiau nežino, kiek jų buvo prieinama per oro pavojųPolitika · 2026-09-09Grūdų kontrolė griežta popieriuje, tačiau kroviniai juda nesulaukę tyrimų rezultatųPolitika · 2026-09-09Gabrielius Landsbergis taps Garbės legiono riteriu – už demokratijos puoselėjimąPolitika · 2026-09-09