Ar lietuvių tauta yra prakeikta?(44)

Gerbiami EKSPERTAI, malonėkite panaikinti Jus bjaurojantį užrašą "Didelis ačiū visiems už paramą". Nejaugi esate tokie neišmanantys ir nematote, kad tai "atbėgo" iš "Bolšoe spasibo"? O gal draugaujate su Latvių gatve ir ši padėka yra įaugusi į kraują? Lietuvį, kurio Tėvų kaulai palikti Sibiro brūzgynuose, labai skaudina. Po šimto metų Oželytė tikrai išnyks, bet ne LIETUVA. Lietuviai gimdys, į Seimą neberinks degeneratų (nes jau pasimokė), rinks taurius patriotus, saugos savo prigimtinę kalbą ir lietuvių daugės, ir Lietuva klestės.

Akiane Kramerik būtų praktiškas patirtinis pavyzdys -kur laisvė intelektui ir ntelektas laisvei teikia savanorišką pasirinkimą ir apsaugą, kūrybinį veržlumą ir platų pasitenkinimą be visokiausių ekspertų, specialistų ir patarėjų; taip sakant be valdžios, be rašytinių įstatymų ir degradavusios teisėsaugos. Užburiančiai įdomu ir miela stebėti, lygiai kaip ir dalyvauti; tai būtų "kaip žydėjimas vyšnios"...

Nemanau, kad galima iš anksto sumodeliuoti kokį tai idealaus ar standartinio omnikratijos piliečio paveikslą. Omnikratija pasisako už sąmoningą bendruomeniškumą ir sąmoningą pasirinkimą. Yra žinoma, jog socialinė infrastruktūra ir infrastruktūros generuojamos funkcijos tampriai tarpusavyje susijusios grįžtamaisiais ryšiais, todėl galima tik numanyti, jog omnikratijoje elgesio norma arba standartu taps koks nors daugelio žmonių sąmoningų pasirinkimų rezultatas. Tik toks rezultatas negali būti paverčiamas imperatyviu, diegiamu per prievartą, t. y. norma negali būti prievartos ir paklusnumo pasekmė. Dar daugiau — sąmoningas pasirinkimas omnikratijoje yra remiamas valstybės. Pateiksiu vieną pavyzdį, kuris man patiko, kai skaičiau rankraštį apie omnikratiją. Pavyzdys apie žmogaus ir bendruomenės (arba visuomenės) santykį. Jei žmogus nori gyventi vienas ir neturėti reikalų su aplinkiniais, jis tai gali daryti, gaudamas išmokas už tai, kad visuomenė neišvengiamai kišasi į žmogaus gyvenimą. Pvz. , žmogus tarsi koks robinzonas nori atsiskyrėliškai gyventi miške „iš gamtos“, nenaudojant ryšio priemonių ir kt. , todėl gauna elektromagnetinės ir kitokios taršos išmokas, kuriomis gali ir nepasinaudoti. Bet jei pasinaudoja, pvz. , jei perka maistą, tai aišku, kad sumoka mokesčius nuo pirkinių, ir viskas gerai. Bet jei atsiskyrėlis naudojasi internetu, tai elektromagnetinės taršos kompensacijos negauna, bet gauna nemokamą internetą kaip universalią bazinę išmoką. Taip pat gali gauti papildomas išmokas, bet ne kaip kompensaciją už žalą, bet kaip atlygį už socialinį aktyvumą, pvz. , dalyvaudamas savišvietos programose. Taigi, omnikratinė valstybė padeda žmogui tokiu mastu, kokiu žmogus padeda visuomenei. Savišvieta yra pagalba visuomenei, nes kuo žmogus labiau išsilavinęs, tuo jis labiau prisideda prie visuomenės koherencijos (sąskambio, harmonijos). Panašiai galima samprotauti apie transporto kelius — iš vienos pusės, jie nutiesiami, kad būtų patogu susisiekti tarp gyvenamųjų vietovių, iš kitos pusės, jie daug kam trukdo, nes nėra natūralūs gamtos dariniai. Todėl tie, kas gauna iš jų naudą, turi kompensuoti tiems, kurie dėl kelių patiria realią žalą. Taip skatinamas ne sėslus gyvenimo būdas, bet proaktyvus sėslumas. Kurioje pusėje būti, kiekvienas žmogus renkasi pats. Dar vienas svarbus aspektas, apie kurį esu sakiusi anksčiau, kad visi žmogaus duomenys yra apsaugomi blokinimu (Blockchain technology), todėl, paprastai sakant, be žmogaus sutikimo niekas prie jo duomenų negali prieiti.

Citata: „[... ] galima konstituciją sutrumpinti ir iki aštuonių žodžių, ir iki nulio žodžių, bet esmė tame, kad konstitucinės normos tada persikelia į įstatymus, nes be jų niekaip [... ]“. Bingo! Galiu jumis pasidžiaugti, jog pagaliau išdrįsote žvilgtelėti į šaltinius. Taigi, Lietuvai žengiant omnikratijos kryptimi, VISI įstatymai bus konstituciniai. Dabartinė „kieta“ Konstitucija sujaukia visą teisėkūrą, atsiranda vis labiau parazituojantis Konstitucinis teismas, pati Konstitucija pažeidinėjama ir „išsukinėjama“, įstatymai lipa vienas ant kito, trinasi ir kertasi, prieštarauja vienas kitam, jie nuolat „remontuojami“ ir t. t.. Tuo tarpu omnikratijoje kodifikavimas vyksta tame pačiame lygmenyje, nes visi visuomenės, t. y. omnikratiškai priimti įstatymai yra konstituciniai (Konstitucija = „Lietuva yra omnikratija“). Jie gerai parengiami, o vienas iš omnikratijos 12+ principų sako, kad įstatymų skaičius negali didėti. Įstatymai priimami lanksčiai (dažniausiai redukuojant juos) ir operatyviai, kai tik aktyvioji visuomenė mato, jog tam yra poreikis. Grįžtant prie jūsų komentaro, aš jau kuris laikas matau, kaip jūs laikotės įsikibęs to neįmanomo referendumo tezės kaip koks jankių „draugas“ bepakylančio lėktuvo fiuzeliažo. Juk jei aktyvioji visuomenė pasisako už įstatymą, gal tai yra geriau, nei beprasmiai referendumų spektakliai, ypač žinant, jog didžioji visuomenės dalis nesidomi politika? Net pats nuolat kartojate, kad >90% žmonių domina tik tai, kas (švelninamai parafrazuojant) ranka pasiekiama. Aš, priešingai nei jūs, netvirtinu, kad tai beviltiškai blogi, neteisingi žmonės. Aš tik noriu pasakyti, jog tokia ta tikrovė, kurią, vienok, galima nuosekliai ir palaipsniui keisti. Todėl natūraliai leiskime atsiskirti tiems, kuriems svarbūs visos valstybės, regiono ar vietos bendruomenės reikalai nuo tų, kuriems svarbūs tik artimos aplinkos reikalai, ir nesityčiokime iš pastarųjų. Omnikratija kviečia visus lietuvius laisvanoriškai dalyvauti politikos formavime taip, kad laikantis 12+ principų (vieną jau paminėjau aukščiau) būtų rūpinamasi visais bendrapiliečiais. Taigi, įstatymas, priimtas aktyviosios visuomenės, yra aukščiausias teisės aktas, o pati Konstitucija yra trumpa ir aiški — „Lietuva yra omnikratija“. Toks viesuomenės modelis atitinka šiuolaikines technologines galimybes, kurių niekada ir nebuvo anksčiau, tad mes tarsi sugrįžtame į Senovės Atėnus, tik visiškai naujoje „Šiaurės Atėnų“ kokybėje. Kaip pereiti iš vienos kokybės į kitą, nesunkiai išsprendžiamas uždavinys, kai jo imasi kolektyvinis intelektas (sutelktoji išmintis). Mano skaitytame rankraštyje apie omnikratiją paminėtas Švedijos pavyzdys, kaip jie 1967 metų rugsėjį per vieną naktį turėjo pereiti prie „europinio“ važiavimo dešiniąja kelio puse. Buvo manoma, kad bus daug autoįvykių, tačiau buvo priešingai — tokio saugaus rugsėjo švedai nebuvo matę. Taigi, kaip pasiklosi, taip išmiegosi.

labai nekantriai laukiam, kada šalia marksizmo leninizmo švabizmo bus paviešinti ir omnikratiniai raštai; įpatingai idealaus piliečio paveikslas, standartinio piliečio paveikslas, na, ir omnikratijos priešo paveikslas.

ačiū už pagalbą :)))) - o dėl elžbietyno, tai nekeista : ta pornoimperija ir pseudomonarchija degraduoja stabiliai ir žavinčiai - kuo mažiau galimybių vogti visokius resursus iš visų pasaulio kampelių, t. y. kuo mažiau lieka durnių, tuo gražesnė vyksta anglosaksinių žulikų dvasinė elgetystė :)))) - kaži dar nesprangu tiems išmatoms nuo konfiskuotų venesuelos aukso ir valiutinių atsargų, laikytų elžbietyno bankuose ? :)))) ------- o tas žaidimas žodžiais tik patvirtina jų genetinę veidmainystę ir falšyvumą :))) - galima konstituciją sutrumpinti ir iki aštuonių žodžių, ir iki nulio žodžių, bet esmė tame, kad konstitucinės normos tada persikelia į įstatymus, nes be jų niekaip :))) - skirtumas tik tame, kad elžbietyno, kaip ir pindosijos veršiai veršesni už šizolitchūaniškus :))) - užtai, kad iš jų atimtas beveik visas suverenitetetas :) - jų nuomonė, keičiant esminius įstatymus , tiek “lordams“, tiek elžbietėlei, iki lempos :))) - o šizolitchūanijoje, vistik, reiktų referendumo :) - taigi ir tam, kad paskelbti šizolitchūaniją omnikratija, reiktų ne tik inicijuoti visiškai psichodelišką referendumą(daugumos veršių įsitikinimu), bet ir jį laimėti 75/25 santykiu, skaičiuojant nuo viso elektorato :)))) - negi tamsta niekad neišsiduosi, kas gi taip omnikratiškai “veža“ ? - homeopatiniai preparatai, ar vistik, sintetika ? :())))))))))))))))))

Na, padėsiu jums. Štai patikimas ir atviras šaltinis: legalpaathshala. com/definition-of-constitution-and-its-classification/ — ten pažymėta, jog „The Constitution of England is the best example of an unwritten constitution.“ Sakoma, kad britų konstitucija telpa aštuoniuose žodžiuose: „What the Queen in Parliament enacts is law.“ Nebenoriu kartotis, kad mūsų Konstitucijos minimizavimas iki jos kvintesencijos, kurią galima bus užrašyti ant vėliavų, namų stogų ir marškinėlių, turi vykti tik laikantis esamos Konstitucijos ir tautos valios. Tas užrašas galės būti toks: „Lietuva yra omnikratija“. Kaip tai pasiekti, gali žinoti tik patys omnikratai, pasitelkę kolektyvinį intelektą, arba, tiksliau — sutelktinę išmintį.

neabejojau, kad diskusija pasisuks būtent tokia kryptim :)) - na, dėl tamstos angažuotumo suabejotų nebent dekoratyvinės žuvytės didžiojo rifo labirintuose :))) - o kas dėl konstitucijos, tai: pirma ne viskas , kas parašyta knygose, yra ne briedas :))) - ir antra, galiu tik įtarti, kad galbūt toj knygoj kalbama apie konstituciją plačiąja prasme, t. y. visomis įmanomomis reikšmėmis , o ne apie pagrindinį, fundamentinį valstybės įstatymą-statutą, kurio preciziškumas, artikuliuotė ir atsparumas interpretacijoms turi būti maksimalūs :) - bet nenustebčiau, jei koks pindo ar elžbieto rašeiva ar net tipo mokslinykas nukliedi, kad konstitucija , kaip alfa įstatymas , gali būti “unwritten“ :)) - teoriškai taip, o praktiškai - nebent pirmykštėje bendruomenėje, kai neandertaliečiai tiesiog dar nemokėjo rašyti - todėl ir pažymėta , kad “widely“ :) ------------------ žo, sugrįžtame prie šerdinės minties/ultimatyvo, kad be konstitucijos keitimo konstituciniu keliu, gaunasi tik tušti plepalai ar pigus populizmas, ir nieko daugiau :))) - nes gauti tokią daugumą litsoviete, kad diktuoti darbotvarkę ir gauti nupušusių veršių pasitikėjimą gerokai virš 50 proc, omniktratijos fantastams būtina turėti arba min. šimtamilijoninį (ir dar legalų) biudžetą, arba min. vieną leniną savo vadu :)))))))))

Jei nebūčiau angažuota švietėjiškai omnikratijos idėjos misijai, matyt, kitaip reaguočiau į jūsų pastabas. Apie konstitucijų klasifikaciją galite perskaityti Vikipedijoje, pvz. , angliškai en. wikipedia. org/wiki/Constitution sekcija „Classification“. Negaliu garantuoti, kad ten ne kliedesiai ir ne anekdotai, bet jei ką, yra ir kitų šaltinių. Pvz. , galite surasti štai tokią klasifikaciją: „Constitutions are widely classified into two categories, firstly written and unwritten; and secondly, rigid and flexible.“ Tačiau jus greičiausiai glumina visai ne tai. Jums neaišku, kaip galima bus nuosekliai pereiti iš rašytinės į nerašytinę konstitucijos formą. Žinoma, nei vienas omnikratiško Seimo sprendimas negali prieštarauti galiojančiai Konstitucijai ir kitiems įstatymams, priešingai dabar paplitusiai praktikai. Be to, geriems sprendimams priimti jėga ne tik nereikalinga, bet dar ir žalinga, — juk omnikratai ateina konsoliduoti visuomenę, sutelkti ją bendriems darbams. Priminsiu, jog Konstitucijos gryninimas, kaip ir kiti įstatymai, bus priimami tik tada, kai tam konsensyviai pritars aktyvioji visuomenės dalis. Kiek žinau, Konstitucinis teismas bus vienas iš pirmųjų, nuo kurio omnikratai siūlys pradėti gryninti Konstituciją, kad ji taptų kaip deimantas.

demokratijos linksmumui aktoriai nereikalingi (-33); knibždėte knibžda valdžios populecijoje; naujas linksmumas -omnikratija turėtų suprasti kad rinkimuose dalyvauja netgi lavonai (Kenedis, dabartinis kapinių numirėlių prezidentas) ir taip svaigti valdžios galiomis nesuprantant kokiomis priemonėmis ji paimama -tai jau tragiškai beviltiška! Šiandien (-29) pasaulis ir atskiras žmogus (ar tai rinkėja, kandidatas, politikas) vertinamas eschatologiniam lygmenyje, bet ne omnikratijos formuluočių šablonų metodu!

tamstai teks atleisti man, kad aš ir vėl paatvirausiu , bet šį kartą tamsta mane privertei perskaityti neeilinį briedą :))) - tiek jau to :))) - būtų kvaila oponuoti anekdotams ... , - tik noriu priminti, kad kliedesių apie “nerašytinę konstituciją“ gylis ar plotis niekaip nekeičia to fakto , kad visi sprendimai, kieno jie bebūtų, išskyrus tautą, prieštaraujantys galiojančiai konstitucijai, ir atlikti nekonstituciniu būdu(neišskyrus tautos), yra neteisėti ir niekiniai, tiek de jure, tiek de facto ! , - aišku “de facto“ galima “pataisyti“ jėga, t. y. prievarta, bet žmonių kalba tai vadinama perversmu (romantizuotoj versijoj revoliucija) :));- todėl eilinį kartą tenka “žavėtis“ šizulitchūaniško universitetinio išsilavinimo kokybe, jei elementariausias tiesas, dėl kurių gėda burną aušinti, reikia aiškinti nuo ABC :))))) - dar suprasčiau, jei tamstos vietoje būtų koks fizikas, mechanikas ar kibenimatikas... :)))))

Matote, Konstitucija gali būti ne tik rašytinė, kokią dabar mes turime, bet ir nerašytinė, kai „susideda iš daugelio įstatymų, konstitucinių papročių (ir) ar precedentų“ (čia buvo citata). Ypatingai pabrėžčiau konstitucinius (ir teisinius) papročius, taip pat precedentus, kurie palaipsniui pakeis atskirus Konstitucijos straipsnius iki tiek, kad joje liks keli viską pasakantys svarbiausi žodžiai. Liks kodas, arba dieviškoji formulė — trumpa ir elegantiška. Tai tik vienas iš socialinės aromorfozės scenarijų, kaip pereiti į naują politinę infrastruktūrą, pritariant visuomenei. Juo labiau, kad omnikratija pati žmonėms nuosekliai pademonstruos, jog tai yra išsigelbėjimas, kurio visi taip laukėme. Gali būti, jog atsiras žmonių, kurie priešinsis omnikratijai. Žmonių, norinčių įtikinti visuomenę, jog jie yra tokie svarbūs ir reikalingi, kad už tai visuomenė jiems turi mokėti atlyginimus. Bet juk ir dabar galima apsirengti karnavaliniais riterio ar budelio kostiumais, svarbu, kad karnavalininkai nepridarytų visuomenei žalos. Šitaip liksminant publiką spektakliuose apie buvusią demokratiją aktoriai galės užsidirbti, nes autoironija, prisimenant demokratiją, tikrai reikalinga, idant į ją daugiau negrįžtume.

Deja, taip atsitinka. Kazkas dar gyvena, samoningas, praso pagalbos, gal net garsiai keikiasi. Bet gyvybiskai svarbu organu jis jau nebeturi. Visiskai. Ir kazkiektai jis dar pratems, bet tai jau nesvarbu : isgydyti ji jau nebeimanoma. Jis gyvas, bet pasmerktas. Ne duok Dievie to. Analogiska padietis kai kuriu mazyciu pseudovalstybiu, limitrofu. Valstybe - daiktas labai sudetingas ir gan gyvybingas, gali buti kai kurie is ju dar ir issisuks. Tik viena problema - bandymu kol kas nesimato, ir tai tik patvirtina diagnoze. Limitrofa dar galima atgaivinti - investuoti daug finansu, atverti rinkas, prilaikyti uz alkunes. Kitas reikalas, kad priezsciu tam neturi niekas...

manau tiksliausias pastebėjimas yra "ps" komentatoriaus... Kolig juodaplaukiairudaakiai gaus pastovų kolosalų vakarų kartaginos finansavimą, etninės mažumos sparčiai, nepriklausomai kokioj šaly ar valstybėj, bus naikinamos... Jr toksai genocidas kolonizatoriams tėra smagus "safaris"... Šakės čia nepadės... Tereikia tik... atkirpti fašistų finansavimą vetos šlėktom...

kas per mistinis faktorius ar kas jis ten, yra ***i*** ?? :) - beaat, kas jis bebūtų, mintis apie konstitucijos keitimą ar jos atsisakymą/panaikinimą nekonstituciniu būdu, rimtai neatrodo ..., - kaip jau minėjau, komiška intriga tame, kaip omnikratčikai pateiks tą “algoritmą“ rinkiminėje programoje, ir kaip pavyks apgauti VRK :) - bet kokiu atveju , ačiū už kantrybę, už atsakymus, ir už geras emocijas - ką čia slėpti :)))))))))))

Gerai, kad jūs žinote, kas kaltas dėl visų dabarties bėdų. Tikriausiai, imsitės šakių, dalgių ir spragilų, kad grąžintumėte teisybę į mūsų žemę? O jei nesiimsite, tai paaiškinkite, kodėl nesiimsite?

Taip, grėsmių daug, bet tam ir yra kolektyvinis intelektas, kad tas grėsmes įveiktų. Omnikratų pergalės 2024 metų Seimo rinkimuose planas nėra užslaptintas 75-riems metams, jis bus atskleistas tokiu mastu ir tada, kai to reikės. Šiaip ar taip, gyvename tarp priešiškų SISI grupių, disponuojančių pakankamai dideliais finansiniais ir administraciniais ištekliais, ypač šiuo istoriniu momentu. Būtų kvaila, jei SISI grupės žinotų, kokie pasirengiamieji žingsniai daromi, kad Lietuva laimėtų. Suprantama, kad daug baimių kyla dėl nežinojimo, bet šįkart baimės tegul kyla ne sąžiningiems žmonėms (kaip dėl, pvz. , vakcinacijos), o SISI grupėms. Sakote, kad „[... ] iš esmės, iš pagrindų pakeisti konstituciją ar net išvis jos atsisakyti, kai tam reikalingas toks referendumas, kuris šiomis sąlygomis neįmanomas nei techniškai, nei teoriškai, nei visaip kitaip [... ]“. Turėčiau jus nuliūdinti, pasakydama, jog JOKS referendumas jau nebeįmanomas. Tačiau šviesioji mūsų gyvenimo pusė yra ta, kad perėjimas į omnikratiją galimas ir be referendumo, t. y. be suaugusių vaikų, norinčių parodyti savo asmenines ambicijas, žaidimo „į referendumą“. Daug ką lemia ***i***, tad omnikratai daug dėmesio yra numatę skirti būtent tam reikalui.

Su įdomumu perskaičiau jūsų komentarą. Išties verta dėmesio jūsų tezė, jog „tarpukaryje kaimyninės didžiosios šalys toleravo lietuvių kultūrą, nenorėdamos leisti teritorijoje įsigalėti viena kitai“. Įdomu, kaip paaiškinti nykštukinių valstybėlių Europoje fenomeną, juk jos neturi net padorios armijos, kad galėtų apsiginti nuo kaimynų agresijos? Paaiškinimų yra daug, tačiau mūsų kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog gynybiniai pajėgumai nėra valstybės išlikimą ir klestėjimą lemiantis veiksnys. Man patiko Ukrainos filosofo Andrejaus Baumeisterio paskaita apie valstybes ir nacijas, ją galite rasti youtube. com/watch? v=dgJjZefru1U. Seku šio tyrinėtojo evoliuciją ir matau, kad jis eina gera kryptimi. Savo pasisakymo pradžioje (apie 10 minutė) jis mini Timoti Snaiderio (Timothy D. Snyder) knygą „The Reconstruction of Nations: Poland, Ukraine, Lithuania, Belarus, 1569—1999. Yale University Press, 2003.“ A. Baumeisteris artėja prie minties, kad nors praeitis yra įdomi ir žaismingai interpretatyvi, tačiau kuriant ateitį ji gali tik trukdyti, veltis po kojomis. Beje, jis dar nėra suradęs įrankių, kuriuos būtina pasitelkti, kuriant ateitį. Mes tuos įrankius jau turime.

esminis genčių-tautų gyvybingumo-išlikimo faktorius -kalba ir požiūris-vertinimas reiškinių aplink save (papročiai tradicijos). Prievartinis (vakarietiškas) krikščionybės įsiveržimas buvo dūris į širdį ir žydiškas-biblinis smegenų pudravimas deformavo psichiką (-4); perėjūnai-apsimetėliai-išdavikai lengvai blaškomi geopolitinių vėjų ir su jais atneštų genderizmų (tariamų asmens laisvių), švabizmų, svetimų įstatymų (taisyklių) viršenybės, ir gaidiškų vadukų politikoje.

Lietuvių tauta buvo ant išnykimo ribos 19/20 amžiuose, tada išlikome dalinai tautinio atgimimo, dalinai laimingų geopolitinių aplinkybių dėka. Taip kad Ševcovo pats pirmas teiginys apie nuolatos mažėjantį tautos arealą neteisingas (buvo blogiau). Dabar, atsigaunant rusams ir truputį savarankiškėjant lenkams, Lietuva grįžta į naturalią geopolitinę būseną, buferinę zona tarp rusijos, lenkijos ir vokietijos(EU). Panašiai buvo tarpukaryje, panašiai tauta išliko 19 amžiuje, kai aplinkės šalys toleravo lietuvių kultūrą nenorėdamos leisti teritorijoje įsigalėti viena kitai. Blogiausia Lietuvai būna, kai šis jėgų balansas pakrinka, pvz. kai sovietai nuėjo iki berlyno. Tada jie išžudė bei ištrėmė vakarietiškai galvojančia tautos dalį. Po 1990 sovietų statytiniai persiorientavo į vakarus, o dabar šalis vėl grįžta į naturalią geopolitinę situaciją. Nesupratu, kodėl gerbiami ekspetai skleidžia tokio žemo lygio ir akivaizdžiai absurdišką fatalizmą.

pigus ir dėl to populiarus diskusinis fintas : savo logikos skyles suversti oponentui :))) - čia ne aš sau keliu nerealius uždavinius :) - čia tamsta ir omnikratininkai svaigsta turėsią litsoviete 80 (!!!!! ) vietų, nepaisant to, kad 90 proc. rinkimuose dalyvaujančių veršių yra visiški nupušėliai :()))) - originalu :) - negana to, tas svaigimas dar ir su baisine uodega - omnikratininkai neva turi kažkokį slaptą planą, kurio negali atskleisti, bet svaigsta, jog jais kažkokiu būdu patikės reikalinga dalis elektorato :))))) ; - dar daugiau : su 80 vietų litsoviete, omnikratininkai tikisi per vieną kadenciją, iš esmės, iš pagrindų pakeisti konstituciją ar net išvis jos atsisakyti, kai tam reikalingas toks referendumas, kuris šiomis sąlygomis neįmanomas nei techniškai, nei teoriškai, nei visaip kitaip :) - ir su kiekviena diena neįmanomas vis labiau, nes elektorato morainė ir intelektinė degradacija jau tapo laviniška :))) - aš jau nekalbu apie visos įstatyminės bazės perversmą, kuris , prie pačių optimaliausių, t. y. fantastinių sąlygų įmanomas tik per 20-30 metų, prieš tai iškrausčius šizolitchūaniją į atskirą laboratoriją - t. y. gėrio ir laimės planetą :)))) - o dar komiškiau, kad gaunu priekaištus, jog nepakankamai įsigilinu, kai tuo tarpu visi mano bandymai klausimais pakapstyti omnikratininkų strategiją kiek giliau, baigiasi arba to paties vandenėlio pilstymu, arba atsimuša į “paaslaptis“ :)) - nepakartojamai juokinga intriga :) - ir super unikalus būdas laimėti bent kelias vietas litsoviete, siūlant nupušusiems veršiams katę maiše arba, kitaip sakant, skaitmeninį komunizmą su dirbtinio ar dirbtinai kolektyvinio intelekto veidu :))))))) - čia kaip tik tas trendas, kuris turėtų rasti didžiulį “palaikymą“ tiek tarp kontravakcerių, tiek tarp čipofobų, tiek tarp, juo labiau, beretinių rusofobų, kurie net elektroniniame balsavime mato putino pinkles :)))) - nenoriu būti įkyrus ir chamlo, bet ir meluoti negaliu : šizofrenijos šešėlis darosi vis tamsesnis ...

Sutikite, kad politikoje svarbu matyti perspektyvas. Jūs nerimaujate, kad „veršiai“ vis ne tuos išrenka, bet siūlote vėl ir vėl suktis uždarame demokratijos rate. Mano „svaigimas“ labai konkretus, tačiau aš nesiūlau nerealių projektų, pvz. , „priversti visapusiškai nupušusius veršius mąstyti“. Nekelkite sau ir kitiems nerealių uždavinių. Matydami tikslą, eikime keliu, kuriuo nesutinkame pasipriešinimo. Kad kolektyvinis intelektas, apie kurį aš esu čia prirašiusi gana daug, veiktų gerokai geriau, nei veikia Seimas, pradžiai užtektų apie 300-500 savo srities žinovų, kurie galėtų ieškoti geriausių sprendimų. Todėl mes, omnikratai, turėsime fokusuotis į vieną tikslą — kad apie 80 protingų ir garbingų žmonių, omnikratų pasiuntinių, patekti į Seimą. Konkretų veiksmų planą esu mačiusi, bet jo negaliu atskleisti.

apsimetėliai, megdžiotojai, pataikūnai (subinlaižiai) -tokiems mulkiams durnumas netrukdo (-19). Didesnis žmonių skaičius (-20) procentaliai nieko nekeičia -tiesiok nevykēlių-parazitų-nusikaltėlių-tinginių matematine progresija įspūdingai padaugės: ir jie sėkmingai ir toliau žlugdys protingų, rįžtingų, teisingų (intelektualių-moralių-dvasingų) individų pastangas politikos, ekonomikos, finansų, medicinos, švietimo, teisės srityse.

norint pradėti “naują etapą“, reikia kažkaip užbaigti “senąjį“ - t. y. visapusišką degradaciją ir degradoholizmą , sukeltus moralinės ir geopolitinės prostitucijos gerai žinomo sutenerio viešnamyje:))) - o tamsta, kaip visada savo stiliuje - vien svaigimas ir nieko konkretaus :))) - kur bent vienas receptas (realus ir pačiupinėjamas), kaip priversti visapusiškai nupušusius veršius mąstyti, kai užaugo jau pusantros kartos, kuri jau beveik neturi supratimo, kas yra sąžinė, kas yra gėda, kas yra tikras mąstymas, kas yra gyvenimo prasmė ... , - aš jau nekalbu apie patrydiotinės beretozoidijos atstovus virš 50 metų, kurie sudaro 90+ proc. idiotų, metų metais balsuojančių už šizolitchūanijos “kūrėjus“... , ---- aš nesakau: svaigti ir svajoti niekas negali uždrausti, bet tamstai pačiai turėtų labiau rūpėti tamstos įvaizdis, kažkoks autoritetas, solidumas ir pan. :)))) - o svaigikų bei pasakorių ir be tamstos visada bus kaip šiukšlių ir išgamų debilių žmonių partijoj, t. y. tiršta ...

Aš vis tik klausčiau ne „Ar lietuvių tauta yra prakeikta?“ , bet „Kaip lietuvių tauta pradės naują savo istorijos etapą?“ Visų gerų dalykų tęstinumas būtinas, tačiau tautokūros metodai turi būti visiškai kiti. Kiti todėl, jog demokratijos įrankiai savo atidirbo, juos reikia palaipsniui dėti į dėžutę, o dėžutę padėti į istorijos muziejų. Mes patys galėsime apsilankyti muziejuje, kad mus vėl ir vėl apimtų tas siaubas, prisiminus, kaip mes gyvenome paskutiniais demokratijos gyvavimo metais, kaip buvome kvailinami, kaip buvo tyčiojamasi iš mūsų. Vesime muziejun vaikus, jiems pasakosime, kokie tai buvo baisūs laikai, kai mes turėjome vaizduoti, jog renkame atstovus, nors išties jokių rinkimų ir jokių atstovų nebuvo. Tai buvo tik spektaklis, tik imitacija, skirta tam, kad grupelė žmonių gautų valdžią ir galėtų metų metais tenkinti savo siaurus interesus. Bet tai bus praeitis, ir manau, kad tai taps praeitimi gana greitai. Galvojant apie perspektyvas, jau esu minėjusi, jog visiškai realu, kad lietuvių Lietuvoje per 10 metų padidėtų iki 5 milijonų, o per 20 metų — iki 10 milijonų. Didesnis sveikų, išsilavinusių ir sąžiningų žmonių skaičius šalyje reiškia ir didesnį valstybės intelektinį potencialą, o tai reiškia geresnį, laimingesnį gyvenimą, kurį visi kartu gali sukurti gražūs, išmintingi žmonės.

Išvada paskaičius komentarus: lietuviai tiesiog yra durniai, nors anksčiau galvojau, kad tik mulkiai.

...ko jūs čia panikuojate. Paklausykite mūsų valdžios - ekonomika klesti, žemės ūkis klesti, medicina aukščiausiam lygyje, mokslas distancinis, ministerijos atostogauja,valdžia išrinkta tobula, žmonės neturi kur pinigų dėti ir dar URM biudžetas paaugo 10 proc.,ir dar sugebame finansiškai remti Afrikos valstybes,.... Tiesiog pasaka. Žmonių skaičius mažėja, ne bėda, užsivešime emigrantų. Kas blogai? Kad etninių lietuvių neliks? O kam tas rūpi?

Manau, kad ne tame esme. Esme galbut tame, kad po LT nepriklausomybes atkurimo Lietuvos valdzioje sedejo ne lietuviu tautybes ...kurie vede lietuviu tauta i prazuti...

išties tai nesusiformavusi (nėra ką kalbėti apie susitupėjimą) kaip tauta; nors lyderius kaip atspirties pagrindą turėjo (Vydūnas, Maironis, Basanavičius, Marcinkevičius...) Sakyčiau -tai šiaudadūšė-tuščiavidurė gentis, tesugebanti tik etiketes užsiklijuoti (valstybingumas, nepriklausomybė), neturinti moralinių prioritetų-vertybių, lengvai užkimbanti ant gaidiškų vadovų demagogijos (tuštybių sureikšminimo)

Lietuviu katastrofiskai daugejo ? Jei lietuviu daugiau, tai jums katastrofa ? :)

O paprasciausiai lietuviu kazkas tai nekencia ir naikina juos... juos naikina kitatauciai... Beje, per radija(ne Lietuvos) teko girdeti pokalbi apie eutanazija, jog eutanazijai reiktu suteikti daugiau laisves. Dabar gi eutanazija Europos valstybese galima, kai zmogus serga nepagydoma liga, pavargo nuo skausmo ar kanciu ir pats samoningai pasirenka baigti gyvenima. Bet svarsto, jog butu galima suteikti leidima eutanazijai artimiesiems, jeigu pvz. ligonis pats samoningai nebesugeba mastyti, tai jo likima galetu nuspresti artimieji su gydytojais. Ir... samoninga pacio zmogaus pasirinkta eutanazija buvo sulyginta su savizudybemis. Na, tipo vieni serga fiziskai ir nusprendzia anksciau iseiti is gyvenimo - eutanazija, o kiti serga psichologiskai ir taip pat pasirenka isejima is gyvenimo... toks sulyginimas... Suprantat, kur link jie suka su tokiomis kalbomis ? Atseit kas cia tokio, jei zmogus nusizudo del psichines ligos ar kokiu tai sielos kanciu, jis gi pats pasirinko - eutanazija. Vienu zodziu, niekam jau neberupi ir neberupes tie savizudziai, tokia propaganda - jie patys pasirinko, palikti si pasauli - eutanazija.

Pritariu 3-am.

Lietuva tarp CCCP tautų; lietuva -paklusni briuselio auka; -tai drausmingiausia švabo mokykla-

Kas jums "ikiso" i galva visas tas nesamones? Jus kaip hoholai - anie Juodaja jura iskase, o pas jus - "po kojomis didziausi gelo vandens klodai" Europoje. :))) Nepasakysiu kokie tie "klodai", bet pagal gelo vandens atsargas Europoje, Lietuva nepatenka ir i Top-20, tai faktas. Jeigu idomu - net Latvijoje gelo vandens atsargis yra dvigubai didesnes, nei Lietuvoje.

Manau, nesuprantate apie ka kalbate. Visu pirma - nera slyksciu tautu, yra tik slykstus zmones. Antra - nesutikciau, bet dar galeciau suprasti, jeigu kalba butu apie etnine Tauta, bet lietuviu tauta, tai nera etnine tauta. Lietuviai, tai sintetine Tauta susikurusi valstybingumo pagrindu. Tai misinys.

Visiskai sutinku, kad nera jokio prakeikimo. Reikalas net ne tame, kad Lietuva tapo mazyte salimi, reikalas tame, kad Lietuva neturi ir nesuvokia savo nacionaliniu interesu, neturi nacionalines idejos, neturi nacionalinio politinio elito. Is viso to, toliau seka aibe smulkiu -"neturi". Didziausia beda, mano nuomone, - lietuviai nenori valstybingumo, nes tai iskelia atsakomybe.

Dalinai sutinku su Sevcovo nuomone. Ypac tsi matosi XXI amz. pradzioje. Gelbeti? Gelbeti save gali tik Tauta, bet lietuviai, savo daugumoje, nesupranta kad reikia gelbetis, nezino kaip reikia gelbetis, o ir nenori nieko gelbeti.

Jos geografinė padėtis. Ir visada atsiras/ bus atrasti, vietiniai prostitutai, kurie pagreitins "likimo" išsipildymą. Ypač, kai po tos "nelaimingos "tautos kojom- gėlo vandens klodai didžiausi europoj...

5-m. Tarybiniai metai - tai isimtis. Tada buvo auklejamas Tarybinis Zmogus - zmogus, brolis kitam zmogui. Todel ir lietuviu katastrofiskai daugejo, tarybu valdzia priverte daugintis. Muset, ne is blogo gyvenimo... kaip dabar : zmogus zmogui vilkas ir priesas... Na, toliau nera prasmes aiskinti.

Isdavystes ir parsidavinejimas....stai kur esme.Islikdavo ir mazos tautos,buvo gera proga atsigauti tarybiniais metais,ir ...?!? dabar tik prisiminimais galim pabut dar tik keleta metu,simto metu mums neduota.Nebera nei vieno sanso islikti,jokio ! Dar klausimas ar Ukraina isliks,bet jau ne musu reikalas.Reikejo pasiklausyti politologo Iscenkos-rusai apsisprende galutinai-ne tik negelbes Ukrainos,bet pades jai greiciau uzbaigti agonija.

Išdavystė, paskatinta baimės ir gobšumo, visuomet turėjo savo kainą. Tai tiasiasi nuo pat to metto, kai Lietuos politinis elitas išsižadėjo savo protėvių tiesų. Ir tai kas vyksta, yra teisinga. Valstybingumą ir tautiškumą reikia pelnyti pasiaukojimu ir gebėjimu teisingai pasirinkti prioritetus. Juk daugelis išsižadėdami savo protėvių tiesų, svajojo nutautėti. Už geresnį gyvenimą ar skalsrsnį duonos kasnį. Ir rezultatas pagaliau pranoko lūkesčius. Kita vertus, paklauskite, kuriam sisteminiam kvailiui skauda, kad nyksta Tauta...? Nei vienam. Nes skauda jiem tik dėl turto, kurio nesugebėjo nusavinti...

as uz kd lietuviai isnyktu,,,,,,- nera slykstesnes nacijos,,,,- nei viena tauta taip nesielgia tarpusavi,,,,

Nera jokio prakeikimo. Yra geopolitine realybe. Lietuva, kaip ir daugelis kitu limitrofu - maza, nesusitupejusia failed state. Neturincia ir negalinti tureti saveislaikancios ekonomikos, nes neturi tiek gyventoju, kad galetu nors patenkinamai save islaikyti - tam reikia nors desimt kart daugiau gyventoju. Niekada neturejusia realios nepriklausomybes ir sokancia pagal svetimu valdymo dudele. Plius - pastoviai neigiama politinio "elito" atranka. Jokio prakeikimo, druta tiesa...

Visada esi tuo, ko esi vertas.