Trečiadienį Panevėžio apygardos teismas paskelbė sprendimą civilinėje byloje, iškeltoje akcinei bendrovei DNB bankui dėl nuostolių atlyginimo. Teismas patenkino beveik visus ieškovų reikalavimus, todėl bankas privalės jiems sumokėti daugiau kaip 11,5 mln. litų nuostoliams atlyginti.

15 fizinių asmenų ieškinį išnagrinėjusi teisėjų kolegija nustatė, kad 2007-2008 metais ieškovai sudarė su banku obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias už lėšas, pasiskolintas iš banko, įsigijo obligacijų, susietų su akcijomis, vertybinių popierių rinkų ir prekių indeksais. Ieškovų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas jiems priklausantis nekilnojamasis turtas ir visos įgyjamos obligacijos.

Investicijoms nepasiteisinus, ieškovai prarado žemės sklypus, namus ir pinigus.

Priimdama šiems žmonėms palankų sprendimą teisėjų kolegija pažymėjo, kad jie įrodė, jog bankas, suteikęs jiems investavimo rekomendaciją, pažeidė teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus veikti sąžiningai ir geriausiomis klientams sąlygomis. Dėl šių neteisėtų banko veiksmų klientai patyrė nuostolių, kuriuos bankas privalo atlyginti.

Teismas taip pat konstatavo, kad suteikęs investavimo rekomendacijas neprofesionaliems investuotojams bankas tinkamai neįvykdė jam tenkančios pareigos informuoti klientus apie siūlomų investicinių paslaugų esmę ir būdingą tokių sandorių riziką, kurią įvertinę klientai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Kolegija atmetė banko argumentą, kad ieškovai yra patys atsakingi dėl neigiamų pasekmių ir kad jie kreipėsi į teismą tik investavimo rizikai nepasiteisinus, bei pažymėjo, kad pareiga išaiškinti sudaromų sandorių esmę yra nustatyta atsakovui, t. y. bankui, kuris verslo tikslais siūlė įsigyti savo produktą neprofesionaliems investuotojams.

Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, rodančių, jog ieškovai turėjo pakankamos investavimo patirties, kad suvoktų investavimo riziką, ir pripažino pagrįstu argumentą, jog šie žmonės nebūtų sudarę minėtų sandorių, jei bankas būtų tinkamai išaiškinęs visą su tuo susijusią riziką.

Panevėžio apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

"pat.lt" inf.

Naujausi

Kodėl aš nebijau Rusijos pergalės?Nuomonės · 2026-08-05Ceutos krizė: kas suorganizavo?Nuomonės · 2026-08-05Karas Ukrainoje Vakarams jau kainavo daugiau kaip 400 mlrd. eurų, tačiau reikėtų daugiauPolitika · 2026-08-05Seutoje įstrigo apie tūkstantį nepilnamečių migrantųPasaulis · 2026-08-05

Komentarai (1)

Rikiuoti
Tomas J.2013-05-23 17:17

Liaudies išmintis byloja: jei su bankais prasidėsi, tai tiktai bėdos turėsi. Nuo savęs galiu pridurti: nelaikykit pinigų bankuose, ir nereiks jaudintis. Nesu jokio banko indėlininkas, neturiu jokios mokėjimo kortelės ir vargo nematau. Algą imu grynais. Kai Julius Niedvaras dirbo “SEB Vilniaus banke”, gaudavo 120000 Lt/mėn. algą, t. y. 2, 5 karto daugiau nei JAV prezidentas. Iš kur tokie pinigai? Iš jūsų, mieli indėlininkai... Beje, po 1990 m. Lietuvoje subankrutavo jau apie 20 bankų. Gaisruose tiek pinigų neprapuolė kiek bankuose. Jei kas vers mane tapti banko klientu - tą paduosiu į teismą. Sako, SNORE dingo virš TRIJŲ MILIJARDŲ litų. O kaip su ŪKIO banku? Aš ramus - mano pinigų ten nėra. Kokiame banke taip beatsitiktų – aš liksiu ramus - mano pinigų ten nėra. Jūs taip pat galite pasiekti tokią būseną: reikalaukite iš savo darbdavio, kad algą mokėtų grynais. Jūs turite tokią teisę! Gryni pinigai - teisėta atsiskaitymo priemonė.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi