Pramoninė skalūnų dujų gavyba be rimtos politinės ir mokslinės diskusijos pasmerkta žlugti

Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui [vakar pareiškus](https://ekspertai.eu/v-mazuronis-dega-zalia-sviesa-skalunu-duju-zvalgybai-galinciai-pakenkti-lietuvos-giluminiam-vandeniui/), kad neturi informacijos apie žalą, kurią gali padaryti Lietuvoje planuojama skalūnų dujų žvalgyba, primename publikacijas "[Dujų žemė](https://ekspertai.eu/duju-zeme-video/)" (be kitų šiurpių dalykų, čia pamatysite, kaip JAV skalūnų dujų gavybos plotuose dega iš čiaupo bėgantis "geriamasis" vanduo) ir “[Kuo Lietuva gali tapti artimiausioje ateityje: „Dubajumi ar Kataru“ ar “Dykumos pragaru”? ](https://ekspertai.eu/kuo-lietuva-gali-tapti-artimiausioje-ateityje-dubajumi-ar-kataru-ar-dykumos-pragaru/) bei siūlome mintis šia tema iš [ekonaujienos.lt](http://ekologija.blogas.lt/). Lietuvos ir Lietuvoje dirbančios užsienio naftos kompanijos pabandė išnaudoti Lietuvos visuomenės, politikų ir žiniasklaidos abejingumą skalūnų dujų gavybos temai ir ėmėsi aktyvios šių dujų paieškos Vakarų Lietuvoje. Įmonės pranešė, kad naudosis anksčiau išduotais leidimais (taip pat ir poveikio aplinkai dokumentais) išgauti naftą ir tuose pačiuose plotuose ieškos ir išgaus skalūnų dujas. Vienintele rimta kliūtimi įsibėgėjančiam “traukiniui” tapo Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos žmonės, kurie masiškai atsisako bendradarbiauti su jų žemėse šeimininkauti besiruošiančia Amerikos naftos korporacija Chevron . Žygaičių seniūnijos žmones šokiravo metodai, kuriuos naudoja kompanijos atstovai žemės savininkų atžvilgiu. Amerikos naftos korporacija Chevron – stambus žaidėjas pasaulio skalūnų dujų rinkoje – nusipirko vietinės naftos gavybos įmonės “LL investicijos” akcijas ir jos vardu ėmė sudarinėti sutartis su žemės savininkais. Ketinama pasirašyti apie 900 sutarčių, tačiau susivienijusios Žygaičių seniūnijos bendruomenės sustabdė procesą. Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio, “kol Lietuvoje ramu – ES šalių sostinių parlamentuose verda aistros dėl skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai ir gėlam vandeniui. Lietuva turi tik teorinius šių dujų išteklius, tuo tarpu pagal praktiškai ištirtus gėlo vandens išteklius esame vieni turtingiausių Europoje. Ar rizikuosime pagrindiniu turtu dėl tariamos kompanijų komercinės naudos ir kelių šimtų milijonų mokesčių trupinių, kurie nubyrės nuo jų stalo?” Skalūnų dujų gavyba yra labai sudėtingas procesas. Norint išgauti šias dujas komerciniais kiekiais, reikia labai daug ir labai gilių gręžinių, sprogdinti gilumines uolienas (apie 2 kilometrų gylyje), kišti į jas dešimtis skirtingų cheminių medžiagų su milžinišku kiekiu vandens. Anot kai kurių šios technologijos skeptikų, kyla grėsmė užteršti pagrindinį Lietuvos turtą – giluminį vandenį (nors vanduo yra aukščiau), nes procesas nėra visiškai hermetiškas. Be to, nėra aišku, kaip bus sprendžiama panaudoto chemikalais užteršto vandens problema. Kitaip nei JAV, Europoje vadinamas „frakingas” (t. y. uolienų “skaldymas” ar “plėšymas”) išgaunant skalūnų dujas yra palyginti naujas fenomenas, bent jau masinio vartotojo sąmonėje. Labiausiai šia kryptimi į priekį pasistūmėjo Lenkija. Tačiau būtent Lenkijoje kyla masinių protestų, žmonės skundžiasi žvalgybinių sprogdinimų padariniais, poveikiu jų geriamajam vandeniui, aplinkai, dirbamai žemei. Prancūzija, Bulgarija, Vokietijos Šiaurės Vestfalijos žemė nusprendė laikinai uždrausti skalūnų dujų gavybą. Europos Parlamentas, akivaizdžiai vėluodamas, išleido rekomendaciją, kad tokie plėtros projektai turi būti vykdomi laikantis griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Lietuvoje visas geriamasis vanduo gyventojams tiekiamas tik iš giluminių gręžinių. Tuo negalėtų pasigirti nė viena kita ES, o gal net ir pasaulio, valstybė. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai ir milijoninė Ryga naudoja palyginti nešvarų paviršinį vandenį. Iš Baltijos artezinio baseino per parą galima išgauti apie 7 milijonus kubinių metrų gėlo vandens. Lietuvai tenka didžiausia šio baseino dalis – 3,2 milijono kubinių metrų per parą. Jungtinės Tautos prieš kelerius metus paskelbė atlikto tyrimo ataskaitą, kurioje rašoma, kad iki 2025-ųjų daugiau nei pusei planetos gyventojų pritrūks gėlo vandens. Keičiantis klimatui, ne tik Azijos ir Afrikos šalys, bet ir pietinės ES valstybės pritrūks kokybiško geriamojo vandens.