NATO raketa nukrito Lietuvoje, dronas perskrido Latviją, perskrido Estiją ir nuskrido į Rusiją

Lapkričio 11-osios naktį trys Baltijos valstybės išgyveno neeilinį oro pavojaus incidentą. Lietuvoje gyventojams skelbti aukščiausio lygio perspėjimai, į orą pakilo NATO naikintuvai, du kartus mėginta sunaikinti nenustatytą bepilotį orlaivį, tačiau abu bandymai buvo nesėkmingi.

Viena NATO naikintuvo paleista raketa nepataikė į taikinį ir nukrito Biržų rajone. Pats dronas nenumuštas išskrido į Latviją. Vėliau Latvijos kariuomenė patvirtino, kad tas pats objektas perskrido ir jos teritoriją bei pasiekė Estijos oro erdvę. Estijoje taip pat paskelbtas oro pavojus, pakelti NATO naikintuvai, tačiau konkretaus drono galutinis likimas viešai neatskleistas. Taigi objektas perskrido dvi NATO valstybes ir pasiekė trečiąją, o visuomenė iki šiol nežino, kur jis galiausiai atsidūrė. Lietuva apie pavojų perspėta dar 22.47 val. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad lapkričio 10 d. 22.47 val. Lietuvos kariuomenė techninio ryšio linija gavo Baltarusijos pranešimą apie Lietuvos kryptimi skrendančius neatpažintus objektus. Baltarusijos pareigūnai taip pat informavo mėginantys juos neutralizuoti. Pirmiausia Vilniaus ir Utenos apskrityse paskelbtas geltonas oro pavojus. Lietuvos pareigūnų duomenimis, trys Baltarusijos teritorijoje stebėti galimi dronai Lietuvos sienos nekirto. Tačiau buvo stebimas ir ketvirtas objektas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad vienas objektas apie 23 val. įskrido į Lietuvos oro erdvę, joje išbuvo maždaug penkias minutes, vėliau kirto Lenkijos pasienio ruožą ir dar kartą pasuko per Lietuvą. Tačiau Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas nurodė, kad ketvirtasis dronas užfiksuotas apie 01.20 val. Kodėl oficialiai pateikti laikai nesutampa ir ar kalbama apie tą patį skrydžio etapą, kol kas nepaaiškinta. Raudonas pavojus pasiekė didžiuosius miestus Po vidurnakčio gyventojus pradėjo pasiekti aukščiausio lygio perspėjimai. 00.38 val. raudonas oro pavojus paskelbtas Druskininkų ir Lazdijų rajonuose. 01.18 val. – Marijampolės apskrityje. 01.29 val. – Kauno mieste, Kauno ir Prienų rajonuose. 01.38 val. – Kėdainių rajone. 01.49 val. – Panevėžio rajone. 01.56 val. – Panevėžio mieste ir Pasvalio rajone. 02.02 val. – Biržų rajone. Kitose teritorijose buvo skelbiami geltoni perspėjimai. Raudonas oro pavojus reiškė aiškų valstybės nurodymą: nedelsiant eiti į saugią vietą. Kauno, Prienų ir Kėdainių rajonų teritorijose pavojus atšauktas 02.19 val., o paskutiniai perspėjimai šiaurinėje Lietuvos dalyje – 02.49 val. Tai nebuvo įprastos pratybos. Gyventojai buvo perspėjami apie galimą realų pavojų jų gyvybei ir sveikatai. Kiek žmonių valstybė pasiuntė slėptis? Tai vienas svarbiausių iki šiol neatsakytų klausimų. Raudono pavojaus teritorijos apėmė ne tik pasienio gyvenvietes, bet ir Kauną bei Panevėžį. Tačiau Lietuvos institucijos viešai nepateikė bendro gyventojų, kuriems buvo skirtas aukščiausio lygio perspėjimas, skaičiaus. Taip pat nežinoma, kiek žmonių faktiškai gavo pranešimus, kiek jų mėgino pasiekti priedangas ir kiek gyventojų iš tiesų slėpėsi. Nepaskelbta, kiek priedangų tą naktį buvo atrakintos, apšviestos ir parengtos priimti žmones. Taigi valstybė paskelbė gyventojams nurodymą slėptis, tačiau jo įgyvendinimo mastas viešai neįvertintas. Dronas perskrido Lietuvos teritoriją Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, kad ketvirtasis objektas į Lietuvos oro erdvę pateko iš Baltarusijos pusės ties Druskininkais. Preliminariais duomenimis, jis trumpam įskrido į Lenkiją, vėliau grįžo į Lietuvą ir judėjo per Marijampolės, Kauno bei Panevėžio regionus. Ties Pasvaliu objektas paliko Lietuvos oro erdvę ir įskrido į Latviją. Iki šiol nenustatyta jo galutinė priklausomybė, modelis, paleidimo vieta ir pirminis taikinys. Lietuvos pareigūnai iškėlė galimybę, kad tai galėjo būti ukrainietiškas dronas, kurio navigaciją sutrikdė elektroninės kovos priemonės. Ministras R. Kaunas taip pat neatmetė, kad tokią įtaką galėjo daryti Rusijos elektroninės kovos sistemos. Tačiau tai tebėra nepatvirtintos versijos. NATO naikintuvai du kartus bandė sunaikinti objektą Lapkričio 11 d. rytą Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas pateikė svarbią informaciją. Pasak jo, NATO naikintuvai objektą identifikavo ties Kaunu, tačiau ten jo sunaikinti nebuvo galima dėl rizikos gyventojams. Vėliau buvo atlikti du bandymai neutralizuoti droną. „Gynybos orlaiviai du kartus bandė šį objektą sunaikinti, bet dėl įvairių sąlygų nebuvo sėkmingi. Viena raketa nepataikė, nukrito ir po to Biržų rajone rasta“, – patvirtino G. Premeneckas. [foto] /uploads/articles/2026-11-11/article-78ec99a66afae29d.webp | @plotis=pilnas Tai reiškia, kad Lietuvos kariuomenė oficialiai pripažino vienos NATO naikintuvo raketos nepataikymą ir nukritimą Lietuvos teritorijoje. Tačiau du nesėkmingi bandymai nebūtinai reiškia dvi paleistas raketas. Tikslus panaudotos ginkluotės kiekis turi būti patikslintas. Pats objektas liko nenumuštas. Kodėl raketa nepataikė? Šiuo metu visuomenei nepateiktas išsamus techninis paaiškinimas, kodėl NATO naikintuvams nepavyko sunaikinti objekto. Neatskleistas raketos tipas, jos paleidimo vieta, nepataikymo priežastis ir galimas techninių ar taktinių aplinkybių poveikis. Taip pat nežinoma, ar raketa sprogo ore, ar suveikė savinaikos mechanizmas, ar ant žemės galėjo nukristi pavojingų kovinės dalies komponentų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius paragino gyventojus nesiartinti prie įtartinų objektų, jų neliesti ir apie radinius pranešti telefonu 112. Taigi oro gynybos operacija sukėlė papildomą klausimą dėl pačios naudojamos ginkluotės saugumo Lietuvos teritorijoje. [embed:7d8de71377ab] [embed:1414f8afbffd] Latvijoje drono taip pat nenumušė Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) lapkričio 11 d. paskelbė, kad per naktį jų stebėjimo sistemos identifikavo keturis oro taikinius, iš kurių trys kirto Latvijos oro erdvės sieną. Vienas objektas atskrido iš Lietuvos. Latvijos kariuomenė oficialiai patvirtino, kad šis dronas perskrido visą Latvijos teritoriją ir tęsė skrydį Estijos oro erdvėje. Pavojaus perspėjimai buvo skelbiami Aizkrauklės, Jėkabpilio, Maduonos, Cėsių, Smiltenės, Gulbenės ir kitose savivaldybėse. Latvija aktyvavo antžeminės oro gynybos pajėgas, dronus perėmėjus ir NATO oro policijos naikintuvus. Tačiau objekto sunaikinti nepavyko. Latvijos kariuomenė paaiškino, kad NATO naikintuvams nepavyko užimti tinkamos padėties taikiniui sunaikinti. Pasak NBS, taip pat reikėjo įvertinti galimą pavojų civiliams gyventojams. Paskutiniai perspėjimai Latvijoje atšaukti apie 03.30 val. Dronas perskrido Estiją ir pasiekė Rusiją Lapkričio 11-osios naktį oro pavojus buvo paskelbtas ir Estijoje. Gyventojai perspėti aštuoniose apskrityse, į orą pakilo NATO naikintuvai. Tačiau dronas, kurio nepavyko numušti Lietuvoje ir Latvijoje, tęsė skrydį. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas patvirtino, kad objektas perskrido Latviją, įskrido į Estiją ir, kariuomenės turimomis žiniomis, vėliau pasiekė Rusijos teritoriją. Tai reiškia, kad tas pats bepilotis orlaivis kirto trijų NATO valstybių oro erdvę ir galiausiai nuskrido į Rusiją. Tačiau kol kas nežinoma, ar Rusijos teritorijoje jis pasiekė numatytą taikinį, buvo numuštas, ar nukrito. Neįrodyta ir tai, kad šis konkretus dronas dalyvavo Ukrainos atakoje prieš Ust Lugos uostą. Tuo metu buvo atakuotas Rusijos Ust Lugos uostas Tą pačią naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos Ust Lugos uostą Leningrado srityje. Rusijos regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad uosto teritorijoje kilo gaisras ir buvo sužeisti trys darbuotojai. Estijos visuomeninis transliuotojas ERR skelbė, kad gaisro pašvaistė buvo matoma iš Estijos teritorijos. Ust Lugos uostas yra vienas svarbiausių Rusijos naftos ir kitų prekių eksporto objektų Baltijos jūroje. Tačiau iki šiol nėra patvirtinta, kad būtent per Lietuvą ir Latviją skridęs dronas pasiekė Rusijos teritoriją arba dalyvavo atakuojant Ust Lugą. Šių aplinkybių sutapimas laike savaime neįrodo, kad tai buvo tas pats objektas. Lietuvos lyderystės išbandymas Lietuva nuosekliai deklaruoja lyderystę stiprinant NATO rytinio flango gynybą, didina karines išlaidas ir investuoja į oro gynybos pajėgumus. Tačiau lapkričio 11-osios naktį šis pasirengimas susidūrė su konkrečiu išbandymu. Didelėje šalies dalyje gyventojams paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojus. NATO naikintuvai du kartus nesėkmingai mėgino sunaikinti objektą, o viena nepataikiusi raketa nukrito Lietuvos teritorijoje. Latvijoje buvo aktyvuotos papildomos oro gynybos priemonės, tačiau objektas nenumuštas perskrido ir šią valstybę. Estijoje paskelbtas oro pavojus, pakelti naikintuvai, bet konkretaus drono galutinis likimas visuomenei nepaaiškintas. Taigi vieno bepiločio skrydis atskleidė klausimus dėl trijų NATO valstybių oro gynybos koordinavimo, gyventojų perspėjimo ir gebėjimo neutralizuoti grėsmes. Lietuvos lyderystę parodys ne vien gynybai skiriami milijardai ir pareiškimai apie pasirengimą karui, bet ir gebėjimas paaiškinti, kaip vienas nenustatytas dronas galėjo perskristi trijų NATO valstybių oro erdvę, išvengti mėginimų jį sunaikinti ir galiausiai pasiekti Rusijos teritoriją. Klausimai Lietuvos Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei, Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Latvijos ir Estijos institucijoms bei NATO Gyventojų saugumas ir perspėjimai Kiek iš viso Lietuvos gyventojų gyveno teritorijose, kuriose 2026 m. lapkričio 11-osios naktį buvo paskelbtas raudonas oro pavojus? Kiek gyventojų faktiškai gavo raudonus perspėjimus į mobiliuosius telefonus? Kiek pranešimų išsiųsta, kiek sėkmingai pristatyta ir kiek nepasiekė adresatų? Ar valstybė turi duomenų, kiek žmonių įvykdė nurodymą nedelsiant slėptis? Jeigu tokių duomenų nerenka, kaip vertinamas gyventojų perspėjimo sistemos veiksmingumas? Kiek priedangų buvo raudono pavojaus teritorijose, kokia jų bendra talpa ir kiek jų buvo prieinamos gyventojams incidento metu? Ar nustatyta, kiek priedangų buvo užrakintos arba nepritaikytos naudoti? Ar gauta gyventojų skundų dėl negalėjimo patekti į priedangas? Kokie nurodymai buvo perduoti ligoninėms, socialinės globos įstaigoms, naktį dirbančioms įmonėms ir kitoms institucijoms? Kokius konkrečius apsaugos veiksmus jos atliko? Keturi dronai ir prieštaringa įvykių chronologija Kiek iš viso bepiločių orlaivių buvo užfiksuota lapkričio 10–11 d. naktį ir kiek jų iš tikrųjų kirto Lietuvos oro erdvę? Koks tikslus pagrindinio objekto skrydžio maršrutas, greitis, aukštis ir buvimo Lietuvos oro erdvėje trukmė? Lietuvos kariuomenės ir Nacionalinio krizių valdymo centro duomenimis, naktį buvo užfiksuoti keturi galimi dronai. Trys apie 23 val. stebėti Baltarusijos teritorijoje ir Lietuvos sienos nekirto, o ketvirtasis užfiksuotas apie 01.20 val. Tačiau krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad vienas dronas Lietuvos oro erdvę kirto jau apie 23 val. ir joje išbuvo maždaug penkias minutes. Kodėl ministro ir Gynybos štabo viršininko Giedriaus Premenecko pateikti laikai nesutampa? Kiek dronų iš tikrųjų kirto Lietuvos sieną, ar tas pats objektas įskrido du kartus ir kuri oficiali įvykių chronologija yra galutinė? Ar nustatytas drono modelis, gamintojas, paleidimo vieta, pradinis taikinys ir valstybė, kuriai jis priklausė? Kokiais konkrečiais techniniais ar žvalgybiniais duomenimis grindžiama versija, kad tai galėjo būti Ukrainos dronas? Ar Lietuva oficialiai kreipėsi į Ukrainą, Lenkiją, Baltarusiją ir NATO dėl drono kilmės, paleidimo vietos, maršruto ir pradinio taikinio nustatymo? Ar nustatyta, kad dronas gabeno sprogmenis arba kitą pavojingą krovinį? Jeigu ne, kokiais rizikos vertinimo kriterijais remiantis buvo paskelbtas aukščiausio lygio oro pavojus? NATO naikintuvai ir nepataikiusi raketa Kiek NATO naikintuvų buvo pakelta, kokių modelių jie buvo, kada pakilo ir kiek laiko sekė objektą? Kuriuo tiksliai laiku ir kokiose vietose buvo atlikti abu Lietuvos kariuomenės patvirtinti bandymai sunaikinti droną? Kiek tiksliai raketų buvo paleista, kokio jos tipo, kokia kiekvienos raketos kaina ir kiek iš viso kainavo panaudota ginkluotė? Kas priėmė sprendimą panaudoti raketinę ginkluotę Lietuvos oro erdvėje ir kas suteikė leidimą ją paleisti? Kodėl bent viena paleista raketa nepataikė į droną? Ar nustatyta techninė, taktinė, navigacijos arba kita nepataikymo priežastis? Ar nepataikiusi raketa sprogo ore, ar suveikė jos savinaikos mechanizmas? Ar ant žemės nukrito nesprogusių kovinės dalies komponentų? Kurioje tiksliai Biržų rajono vietoje nukrito raketa, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų ir ar nustatytas jos nuolaužų išsibarstymo plotas? Ar visa teritorija, kurioje galėjo nukristi raketos dalys, patikrinta ir oficialiai pripažinta saugia gyventojams? Ar buvo svarstoma panaudoti Lietuvos antžemines oro gynybos sistemas? Jeigu ne, kodėl? Kas priėmė sprendimą nenaikinti drono virš Kauno dėl galimo pavojaus gyventojams? Kodėl objekto nepavyko sunaikinti vėliau, jam skrendant virš mažiau apgyvendintų Lietuvos teritorijų? Latvijos veiksmai Kodėl Latvijoje NATO naikintuvams nepavyko užimti tinkamos padėties dronui sunaikinti, nors objektas Latvijos teritorijoje buvo stebimas beveik valandą? Ar Latvijos antžeminės oro gynybos padaliniai ir dronai perėmėjai turėjo techninę galimybę sunaikinti objektą? Ar jiems buvo suteiktas leidimas panaudoti ginkluotę? Jeigu ne, kodėl? Kada tiksliai dronas kirto Latvijos ir Estijos valstybės sieną, kokiame aukštyje ir kokiu greičiu jis skrido? Estija ir tolesnis drono likimas Rusijoje Ar Estijos radarai užfiksavo būtent tą patį droną, kuris prieš tai perskrido Lietuvą ir Latviją? Ar jo skrydį nepertraukiamai stebėjo visų trijų NATO valstybių oro erdvės kontrolės sistemos? Kurioje tiksliai vietoje ir kuriuo laiku dronas kirto Estijos ir Rusijos valstybės sieną? Ar tai patvirtina Estijos radarų duomenys? Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas pareiškė, kad dronas, perskridęs Lietuvą, Latviją ir Estiją, kariuomenės turimomis žiniomis, galiausiai pasiekė Rusijos teritoriją. Ar nustatyta, kas jam nutiko Rusijoje – ar jis pasiekė numatytą taikinį, buvo numuštas, ar nukrito? Ar Lietuvos, Latvijos, Estijos arba NATO institucijos turi duomenų, kad šis konkretus dronas dalyvavo lapkričio 11-osios naktį vykdytoje Ukrainos atakoje prieš Rusijos Ust Lugos uostą? Jeigu taip, kokiais duomenimis tai patvirtinama? Trijų NATO valstybių oro gynybos koordinavimas ir atsakomybė Ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro gynybos vadavietės realiuoju laiku keitėsi informacija apie tą patį objektą? Ar visos trys valstybės turėjo vienodą informaciją apie jo maršrutą ir grėsmės lygį? Ar Lietuva, Latvija, Estija ir NATO pradėjo bendrą šio incidento tyrimą? Kas jam vadovauja, kada planuojama jį baigti ir ar išvados bus paskelbtos visuomenei? Kiek kainavo visa reagavimo operacija, įskaitant NATO naikintuvų skrydžius, paleistas raketas, antžeminių oro gynybos sistemų parengimą, gyventojų perspėjimus ir oro uostų veiklos ribojimus? Kokia šių išlaidų dalis teko Lietuvai? Kokius konkrečius veiksmus Lietuvos kariuomenė ir kitos atsakingos institucijos atliko nuo lapkričio 10 d. 22.47 val., kai buvo gautas Baltarusijos perspėjimas apie artėjančius objektus, iki pirmojo raudono oro pavojaus paskelbimo 00.38 val.? Kada priimti sprendimai pakelti NATO naikintuvus, perspėti civilines institucijas ir parengti oro gynybos priemones? Kas atlygins galimą nepataikiusios NATO raketos padarytą žalą gyventojų turtui ar infrastruktūrai? Ar numatyta tokios žalos nustatymo ir kompensavimo tvarka? Kokius konkrečius Lietuvos ir NATO oro gynybos pajėgumų trūkumus atskleidė šis incidentas ir kokie techniniai bei organizaciniai sprendimai bus priimti jiems pašalinti? Kokie numatyti jų įgyvendinimo terminai? Ar Lietuvos Vyriausybė gali patvirtinti, kad dabartiniai oro gynybos pajėgumai leidžia apsaugoti didžiuosius šalies miestus nuo pavienių kovinių dronų? Jeigu nustatyta pajėgumų spragų, kokių papildomų priemonių ir finansavimo reikia joms pašalinti? [papildyta:upd-mwbwra3l-fa8dr] Lapkričio 11 d. Rusijos Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka paskelbė, kad per naktinę Ukrainos bepiločių orlaivių ataką regione buvo numušta 150 dronų. Rusijos valdžia taip pat pranešė apie drono smūgį į Ust Lugos uosto teritoriją, kilusį gaisrą ir tris sužeistus darbuotojus. Tačiau nepatvirtinta, ar tarp numuštų arba taikinius pasiekusių bepiločių buvo tas pats objektas, kuris prieš tai perskrido Lietuvą, Latviją ir Estiją. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas nurodė, kad, kariuomenės turimomis žiniomis, šis dronas galiausiai pasiekė Rusijos teritoriją. Estijos kariuomenė buvo paskelbusi oro pavojų ir pakėlusi NATO naikintuvus, tačiau viešai nepaaiškino, kodėl šis objektas nebuvo sunaikintas Estijos oro erdvėje. Taip pat neatskleista, ar Estijos naikintuvai turėjo tiesioginį kontaktą su dronu ir ar buvo gautas leidimas panaudoti ginkluotę. Taigi trijų NATO valstybių oro erdvę kirtęs dronas, Lietuvos kariuomenės duomenimis, pasiekė Rusiją. Ar jis ten buvo numuštas, nukrito, ar pasiekė numatytą taikinį, lieka nežinoma.