Krymo gyventojų nuomonė nepriklausomoje Lietuvos žiniasklaidoje pasibaigė ten, kur prasidėjo nepatogūs skaičiai

Kartais verta prisiminti įvykius, nutikusius prieš dešimt ar daugiau metų, ir iš naujo pažvelgti į tuomet paskelbtus faktus, kad geriau suprastume, kas vyksta šiandien. Viena seniausių ir autoritetingiausių pasaulyje JAV visuomenės nuomonės tyrimų organizacijų „Gallup“, įkurta 1935 m., 2014 m. atliko Krymo gyventojų apklausą.

Praėjus vos kelioms savaitėms po referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos, tyrimas atskleidė, kaip pusiasalio gyventojai vertino paskelbtus balsavimo rezultatus. Tyrimas atliktas 2014 m. balandžio 21–29 d. JAV tarptautinio transliavimo institucijos „Broadcasting Board of Governors“ užsakymu. Kryme apklausta 500 gyventojų, o likusioje Ukrainos dalyje – 1 400 respondentų. Interviu vyko ukrainiečių ir rusų kalbomis. 82,8 proc. apklaustų Krymo gyventojų manė, kad referendumo rezultatai atspindėjo daugumos pusiasalio gyventojų nuomonę. Su tokiu vertinimu nesutiko 6,7 proc. Tarp Kryme apklaustų etninių rusų taip manė 93,6 proc., o tarp etninių ukrainiečių – 68,4 proc. Apklausa taip pat parodė, kad 73,9 proc. Krymo gyventojų tikėjosi, jog prisijungimas prie Rusijos pagerins jų ir jų šeimų gyvenimą. Priešingos nuomonės laikėsi 5,5 proc. Tuo metu likusioje Ukrainos dalyje referendumo rezultatus daugumos Krymo gyventojų valią atspindinčiais laikė 29,5 proc. apklaustųjų, o 48,2 proc. su tuo nesutiko. 2014 m. kovo 16 d. referendume, oficialiais Krymo institucijų paskelbtais duomenimis, už prisijungimą prie Rusijos balsavo daugiau kaip 96 proc. dalyvavusiųjų. Lietuvos žiniasklaidoje plačiai buvo pristatomi ankstesnių Krymo gyventojų apklausų rezultatai, tarp jų ir 2013 m. tyrimas, kuriame 23 proc. respondentų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Tačiau 2014 m. balandžio amerikiečių „Gallup“ apklausos rezultatai didžiuosiuose nepriklausomuose Lietuvos naujienų portaluose iš viso nebuvo pristatyti.